Quantcast

Naujais mokslo metais mokyklose – chaosas: net nebespėjama galvoti apie kokybę

  • Teksto dydis:

Jau kelios dienos kaip yra prasidėjęs ugdymo procesas visose ugdymo įstaigos. Vis dėlto mokyklų vadovai priversti rūpintis ne švietimo, o medicinos ir logistikos reikalais, praneša LNK.

Švietimo srityje – chaosas

„Kalbant apie mokyklas – pradines, progimnazijas ir gimnazijas, – dar rugpjūčio mėnesį nuotaikos buvo tarsi pakilios, nes niekas nežinojo, kaip bus. Jau rugsėjo 1 d. visi buvo įmesti į didžiulį ratą ir yra stipriai pasimetę. Yra daug sujaukties, nes mokykloms ministerija paliko labai daug veiklos laisvės. Iš principo tai atrodo pozityvu ir gerai, bet, kita vertus, nėra labai gerai, nes neaišku, kam tenka atsakomybė. Yra daug suinteresuotų pusių, kurios daro spaudimą“, – sakė žurnalo „Reitingai“ vadovas Gintaras Sarafinas.

„Švietimas dar tik pusė dalyko esmės. Kaip teigia mokyklų direktoriai, „šiandien mes esame ne tik mokyklų direktoriai, bet ir sveikatos vadybininkai, nes daugiau negu pusę savo laiko turime dirbti strateguodami“. Problema ta, kad mokyklų direktoriai, mokytojai ir pavaduotojai nebegali galvoti apie švietimo kokybę, jie turi galvoti, kad vyktų kažkoks procesas, kad vaikai susirinktų į mokyklą. Yra daug sujaukties tarp vakserių ir antivakserių, jie kaunasi, rašo skundus, prašymus, reikalavimus. Yra sugalvotos klišės, surašytos teisininkų, šeimos įrašo savo vardus, pavardes, atsiunčia, o mokyklų administracija turi kiekvienai šeimai atsakinėti. Tai yra didžiulis darbas“, – teigė G. Sarafinas.

„Mokyklų vadovai sako, kad turi būti kažkoks vienas apibrėžtas reikalavimas. Pavyzdžiui, Vilniuje yra mokyklų, kurios užtikrina tą įprastą kontaktinį mokymą, kitos jau nuo rugsėjo 1 d. paskirstė taip, kad vaikai vieną savaitę mokosi, kitą savaitę nesimoko arba vieną savaitę kontaktiniu, kitą – nuotoliniu būdu. Šeimos išvis nebesugeba savo vaikų suderinti su darbais, nes vienas vaikas vienam sraute, kitas – kitame. Kiekviena mokykla kaip sugalvoja, taip ir elgiasi. Yra anarchija, sakyčiau, taip neturi būti. Ką siūlo vadovai? Kad privalo būti testai, jeigu mes nenorime vėl nunirti į karantiną kaip pernai gruodžio mėnesį“, – aiškino jis.

Kai kurios mokyklos dar šią savaitę nepradeda nei mokyti chemijos, nei biologijos, nes nėra kam.

„Ne tik kiekviena mokykla elgiasi savarankiškai, kaip nori, bet ir kiekviena savivaldybė kaip nori. Priklauso, ką kiekviena savivaldybė nusprendžia. Kiekvienas sugalvoja savaip ir tokiu atveju ir šeimos, ir mokyklos tampa įkaitais, o tėvai nebesugeba, kaip elgtis su savimi, su savo šeima, su savo vaikais, jie tiesiog visada yra neapibrėžtumo lauke“, – tikino G. Sarafinas.

Pasak pašnekovo, Švietimo ministerija nurodo tik gaires: „Kai kuriems direktoriams tai patinka, bet jeigu šeimai nepasisekė ir ji pateko į mokyklą, kuri yra atsiliekanti, kuri neturi vadovo, tai ten viskas palikta savieigai, vos ne šeimos turi pačios organizuotis kažkokį ugdymo procesą savarankiškai. Tai yra chaosas, kuris veda į neapibrėžtumą. Šeimoms tai turės išliekamųjų veiksnių ateity. Paskui mes skųsimės, kad vaikai neišmoko vieno ar kito dalyko. Aš nežinau, kodėl pasirinktas toks modelis“.

Milžiniškas mokytojų trūkumas

„Dabar mokyklų vadovai sprendžia sveikatos problemas, o ne švietimo problemas. Apie jokias strategijas jie net negalvoja, apie jokią kokybę jie net negalvoja, nes dar vyksta ir milžiniška mokytojų kaita nuo rugpjūčio pabaigos iki rugsėjo vidurio. Kaip jie patys sako, „mes esame ugniagesiai, gaisrų gesintojai“. Jie patys save traktuoja nebe kaip mokyklų direktorius, o kaip ugniagesius, kaip sveikatos vadybininkus“, – pasakojo jis.

Anot G. Sarafino, net ne visos mokyklos šiuo metu turi vadovus, kadangi dar neįvykę konkursai: „200 mokyklų iš 1000 neturi vadovo, ten palikti pavaduotojai. Jie tik bėga paskui įvykius, o jokių kokybių nebeieško“.

Esą mokslo metų pradžioje mokytojai dar pradeda migruoti iš mokyklų, kuriose dirbo, ir paskutinę minutę pasirašinėti sutartis su kitomis ugdymo įstaigomis: „Net stiprių gimnazijų direktoriai sako, kad dar tokio dalyko neturėjo iki šiol, kad paskutinę rugpjūčio savaitę atėjo keturi penki mokytojai ir sako: „mes išeinam“. Jie išeina dėl skirtingų priežasčių, vieni išeina į privačias mokyklas, nes pasiūlė geresnius atlyginimus, kiti išeina dėl COVID-19, nes nesiskiepys ir nenori testuotis, treti išeina, nes išvis nori išeiti iš švietimo į kitą sektorių. Seniau jie taip nedarydavo, jie įspėdavo vasaros pradžioje, o dabar – paskutinę savaitę. Kai kurios mokyklos dar šią savaitę nepradeda nei mokyti chemijos, nei biologijos, nes nėra kam“, – kalbėjo G. Sarafinas.

„Privačių mokyklų yra 60, jose nevienodi atlyginimai. Yra tarptautinės mokyklos, kur mokoma anglų kalba, tai ten atlyginimai išvis labai dideli, vidurkis virš 2,5 tūkst. eurų. Yra ir privačios mokyklos, kur dėstoma lietuvių kalba, ten atlyginimai maždaug 30–50 proc. didesni negu valstybinėse mokyklose. Tai ir gundo žmones išeiti“, – sakė žurnalo „Reitingai“ vadovas.

Tėvams toks liūdesys, jie jau nebegalvoja, nebelaukia, jie tiesiog samdo korepetitorius, ieško patys išeičių, nes mato, kad valstybėje tai vyksta sunkiai.

„Tėvams toks liūdesys, jie jau nebegalvoja, nebelaukia, jie tiesiog samdo korepetitorius, ieško patys išeičių, nes mato, kad valstybėje tai vyksta sunkiai. Valstybė tarsi sugalvojo kažkokį įrankį, pedagogikos studentams siūlo 300 eurų stipendijas kas mėnesį, tai yra tikrai daug, bet dauguma jaunuolių veržiasi į tas pedagogikos rūšis, kuriose yra ne trūkumas, o perteklius. Šiemet labai daug sustojo į priešmokyklinį ir ikimokyklinį ugdymą, į kūno kultūrą. O tų, kurių labiausiai stinga, t. y., fizikos, chemijos, biologijos, informatikos ar anglų kalbos mokytojų, pernai įstojo 27, o šiemet 30. Tai yra visiškai ašaros arba lašas jūroje“, – teigė jis.

Vis dėlto, pasak G. Sarafino, mokyklos tikisi kuo ilgiau išlaikyti kontaktinį mokymą: „Jaunimas šiemet bus daugiau mokyklose, ypač pradinukai, ypač dvyliktokai. Net įsakymas yra apibrėžta, kad dvyliktokai paskutinius penkis mėnesius mokysis mokykloje, kad ir kokios aplinkybės bebūtų. Bet yra neapibrėžtos progimnazinės klasės ir 5–6 metų vaikai, kurie yra ir nepaskiepyti, ir neapibrėžti, nes jie ne pradinukai. Jiems didžiausias šansas būti uždarytiems į nuotolinį mokymą“.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Mokytoja

Mokytoja portretas
Atsižvelgiant į mokytojų amžiaus statistiką, dabartinių supermamų vaikus nebus kam mokyti fizikos, matematikos, biologijos ir chemijos. Tuoj tas pats bus su lietuvių kalba. Su rusų irgi panašiai. Bėda yra iš tiesų. Irreikia labai apgalvotos strategijos valstybės mastu.

Lina

Lina portretas
Aha Sustojo.Toliau bus tik diplomas,nes dirbti darželyje jaunam,išsilavinusiam žmogui yra iššūkis.Privalo neturėti savo vaikų,priimti visą neigiamą energiją,išgyventi mobingą...

Ministre

Ministre portretas
tinkama tik i miesto apsvietima.
VISI KOMENTARAI 8

Galerijos

Daugiau straipsnių