Kaip BNS patvirtino pasitarime dalyvavę aukštųjų mokyklų atstovai, pritarta Švietimo ir mokslo ministerijos parengtam planui, pagal kurį Vilniuje turėtų likti Vilniaus universitetas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas (prie jo būtų prijungiamas Mykolo Romerio universitetas), Lietuvos muzikos ir teatro bei Vilniaus dailės akademijos.

Taip pat Vilniuje nereorganizuota lieka Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija.

Kaune veiktų Vytauto Didžiojo (prie jo jungiami Lietuvos edukologijos bei Aleksandro Stulginskio universitetai), Kauno technologijos ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetai (prie jo jungiamas Lietuvos sporto universitetas).

Iki šiol Vilniuje veikęs Lietuvos edukologijos universitetas formaliai jungiamas prie Vytauto Didžiojo, nors pedagogų rengimo centras steigiamas ir Vilniaus universitete.

Šiaulių universitetas tampa Vilniaus universiteto padaliniu, Klaipėdoje lieka savarankiškas universitetas.

„Vyriausybė pritarė galutinai pačiam planui, aišku, yra dar Seimo sprendimas, kadangi jis yra steigėjas, bet šiandien galima padėti esminį tašką kalbant apie šitą etapą, patį universitetų tinklą, jeigu tik apie tinklą kalbėtume, nes tai yra tik viena iš priemonių, mūsų plane yra gerokai daugiau numatyta priemonių. Tai mes turime aiškumą ir taškas kaip ir padėtas“, – Vyriausybėje žurnalistams sakė premjeras Saulius Skvernelis.

Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė savo ruožtu aiškino, kad planui nepavyko užsitikrinti tik Lietuvos sporto universiteto  pritarimo – su kitomis mokyklomis jis galutinai suderintas.

„Sporto universiteto bendruomenė nepritaria išsakytam tinklo siūlymui, tačiau yra pateiktas ir Sveikatos mokslų universiteto siūlymas. Manome, kad yra labai svarbu, kad sporto mokslas, sporto srities studijos būtų tikrai stiprinamos ir išsaugomos, tokią nuomonę yra išsakiusi ir Sveikatos (apsaugos) ministerija. Ir manau, kad reikalingas tolimesnis pokalbis, bet kokiu atveju, įgyvendinant šį siūlymą aukštosios mokyklos dar turės parengti jungimosi dokumentus, statutus, kur ir būtų numatyti visi šities žingsniai“, – sakė J. Petrauskienė.

Ji taip pat sakė, kad pradinės nuostatos jungti Vilniuje veikiančias dvi menų akademijas atsisakyta dėl plano Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studijas plėtoti ir Klaipėdoje.

„Muzikos ir teatro akademija, bendradarbiaudama su Klaipėdos universitetu, vykdys studijas Klaipėdoje, taip tikrai, manau, yra stiprinamas menų rengimo ir mokslo potencialas Klaipėdoje“, – sakė ministrė.

Anot jos, numatyta, kad Seimui reorganizavimo sąlygos ir atnaujinti aukštųjų mokyklų statutai bus pateikti tvirtinti iki 2019 metų pabaigos.

J. Petrauskienė taip pat sakė, kad įstojusieji į aukštąją mokyklą iki pertvarkos baigę gautų naujos stipresnės aukštosios mokyklos diplomą.

„Vaikai gaus tuos diplomus, kurią aukštąją mokyklą baigs. Bet kokiu atveju gaus stipresnės aukštosios mokyklos diplomą“, – sakė ji.

Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) šį planą parengė įgyvendindama Seimo birželį patvirtintą bendresnį dokumentą. Seimo nutarime skelbiama, kad siekiama sukurti prielaidas aukštai mokslo ir studijų kokybei, veiksmingai aukštojo mokslo sąsajai su šalies visuomenės, valstybės, verslo poreikiais bei mokslo ir studijų tarptautiniam konkurencingumui.

Sausį Vyriausybėje planuojamą pertvarką pirmą kartą pristatęs premjeras S. Skvernelis ir švietimo ir mokslo ministrė J. Petrauskienė sakė, kad jos tikslas nėra tiesiog sumažinti mokslo įstaigų skaičių, bet kelti aukštojo mokslo kokybę, labiau atspindėti darbo rinkos poreikius, mažinti emigraciją.