Kinijos šnipinėjimą grėsme nacionaliniam saugumui Lietuvos tarnybos įvardijo pirmą kartą. Kasmetinę ataskaitą paskelbė dvi Lietuvos žvalgybos tarnybos – Valstybės saugumo departamentas ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos.

„Kinijos žvalgybos tarnybų keliama rizika pasiekė tą ribą, kai apie jas turi būti informuota ir mūsų  visuomenė“, – antradienį žurnalistams Seime sakė Valstybės saugumo departamento (VSD) direktorius Darius Jauniškis.

Jis patvirtino, jog buvo fiksuota konkrečių verbavimo atvejų.

„Sunerimti reikėtų, jei asmuo kviečiamas į Kiniją, jam apmokama kelionė, mokymai ir kitos išlaidos, organizuojamos pramogos, siūlomas papildomas uždarbis už konsultavimą, skatinama įsidarbinti Lietuvos užsienio ir saugumo politiką įgyvendinančiose ar ES ir NATO institucijose“, – pažymėjo D. Jauniškis.

Anot VSD vadovo, Kiniją Lietuvoje labiausiai domina susisiekimo ir energetikos sektoriai.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas Vytautas Bakas sako, jog pirmas viešas Kinijos paminėjimas grėsmių ataskaitoje signalizuoja būtinybę imtis tam tikrų priemonių, tačiau kvietė „nedemonizuoti Kinijos verslo kaip tokio“.

„Aš kviesčiau nedemonizuoti Kinijos verslo kaip tokio, nepaisant to, kad Rusija yra pagrindinis iššūkis nacionalinio saugumo požiūriu, bet verslas daromas, tas pats ir su Kinija“, – žvalgybų ataskaitą žurnalistams Seime komentavo V. Bakas.

Anot V. Bako, „signalai, kurie ateina iš žvalgybų atskaitos, verčia ir pačią Kiniją paaiškinti aiškiau, kokie jos interesai Lietuvoje ir regione, kita vertus, mūsų šaliai turėti tam tikrą gilesnę analizę ir strategiją, kaip mes elgiamės su Kinijos investicijomis“.

Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime teigiama, kad „augant Kinijos ekonominėms ir politinėms ambicijoms Vakaruose, agresyvėja Kinijos žvalgybos ir saugumo tarnybų veikla ne tik kitose NATO ir ES šalyse, bet ir Lietuvoje“.

Anot ataskaitos, Lietuvoje veikia dvi Kinijos žvalgybos tarnybos – Valstybės saugumo ministerija ir Karinės žvalgybos direktoratas.

Per Kinijos žvalgų apmokėtas keliones į Kiniją Lietuvos piliečiai yra verbuojami.

Kinijos žvalgyba siekia, kad Lietuva neremtų Tibeto ir Taivano nepriklausomybės bei nekeltų šių klausimų tarptautiniu lygiu, rašoma ataskaitoje.

Anot Lietuvos institucijų, Kinijos žvalgybą taip pat domina Lietuvos vidaus ir užsienio politika, ekonomika, gynybos sektorius, Lietuvos piliečiams prieinama informacija apie įvairių šalių tarptautinio bendradarbiavimo su Kinija projektus, ateities planus.

„Per Lietuvos piliečius Kinijos žvalgyba gali siekti gauti neviešos ir įslaptintos ne tik Lietuvos, bet ir ES institucijų bei NATO informacijos“, – rašoma dokumente.

Ataskaitoje teigiama, kad Kinijos žvalgyba ieško jiems tinkamų taikinių – sprendimų priėmimo galią turinčių asmenų, taip pat kitų asmenų, simpatizuojančių Kinijai ir turinčių politinio poveikio svertų, siekia juos paveikti dovanomis, nemokamomis kelionėmis į Kiniją, apmoka ten organizuojamus mokymus.

„Per Kinijos žvalgų apmokėtas keliones į Kiniją Lietuvos piliečiai yra verbuojami“, – rašoma grėsmių vertinime.

Lietuvos institucijos prognozuoja, kad ilgalaikėje perspektyvoje Kinijos žvalgybinė veikla Lietuvoje plėsis.

Kaip ir ankstesniais metais, 2019 metų ataskaitoje daugiausia kalbama apie Rusijos ir Baltarusijos vykdomą šnipinėjimą.

Kinija yra antra pagal dydį pasaulio ekonomika po Jungtinių Valstijų. Lietuvos ir Kinijos dvišaliai ryšiai nėra labai intensyvūs, šiuo metu daugiausia diskutuojama dėl galimų kinų investicijų į Klaipėdos uostą.

Pastaraisiais mėnesiais Lietuvoje ir kitose šalyse taip pat diskutuojama apie Kinijos telekomunikacijos milžinės „Huawei“ galimus ryšius su Kinijos žvalgyba. Lietuvos žvalgybų ataskaitoje ši įmonė nėra minima.

Pateiks išvadas dėl galimos „Huawei“ grėsmės

Lietuvos žvalgybos tarnybos žada artimiausiu metu pateikti išvadas dėl rizikų, kurias kelia Kinijos telekomunikacijų milžinės „Huawei“ ryšiai su Kinijos žvalgyba.

Lietuvos vyriausybė teigia kol kas neturinti priežasčių riboti įmonės įrangą civiliniais tikslais.

Pristatydami nacionalinių grėsmių vertinimo ataskaitą, Valstybės saugumo departamento ir karinės žvalgybos vadai atkreipė dėmesį, kad „Huawei“ apribojimus įvedė daug Vakarų  šalių, pradedant JAV bei Australija ir baigiant Lenkija.

Karinės žvalgybos vadas Remigijus Baltrėnas atkreipė dėmesį, kad Kinijos įstatymai įpareigoja verslo įmones bendradarbiauti su žvalgybos tarnybomis.

„Tie visi faktai akivaizdžiai suponuoja nuomonę, kad yra grėsmė, ir kartu dirbdami mes renkame šiai dienai medžiagą, kad galėtume pateikti išvadas“, – žurnalistams Seime sakė R. Baltrėnas.

„Be jokios abejonės, mes atsižvelgiame į šitą grėsmę ir manau, kad artimiausiu laiku išanalizavę pateiksime savo vertinimą“, – pridūrė Valstybės saugumo departamento vadovas Darius Jauniškis, atsakydamas į BNS klausimą.

Pastaruoju metu Lietuvoje daug diskutuojama apie tai, kad „Huawei“ įrangą naudoja telekomunikacijų įmonė  „Telia Lietuva“, plėtodama Lietuvoje 5G ryšį.

Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis žurnalistams antradienį sakė, kad šiuo metu Vyriausybė neturi duomenų, kurie leistų uždrausti „Huawei“ įrangos naudojimą civiliniais tikslais.

Tačiau jis pabrėžė, kad valstybės institucijų projektuose „gali būti naudojami kiti parametrai ir kiti rizikos įvertinimai“.