- LRT.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Neseniai atlikto tyrimo rezultatai atskleidė, kad, nepaisant pastangų apsaugoti tropinius miškus, didelės jų dalies bioįvairovė nenustoja menkti. Tyrimo rezultatai neseniai paviešinti internetinėje erdvėje mokslinio žurnalo „Nature“.
Tyrimo autorių įsitikinimu, gauti rezultatai kelia didelį susirūpinimą, mat tropiniuose miškuose gyvena itin retų nykstančių gyvūnų ir augalų rūšių, neegzistuoančių jokioje kitoje pasaulio vietoje, rašo bbc.co.uk.
Gyvenamosios vietos ardymas, medžioklė, medžių kirtimas – tai pagrindinės tropinių miškų bioįvairovės mažėjimo ateityje priežastys.
„Spartus tropinių miškų ardymas visą pasaulinę bioįvairovę stumia į pavojų labiau nei bet kuris kitas šiuolaikinis fenomenas“, – rašo tarptautinė tyrėjų komanda.
„Daugelis tropikų vietų yra labai pažeidžiamos žmogaus veiklos ir kitų gamtinių sukrėtimų atžvilgiu“, – toliau dėsto jie.
Tropiniai miškai laikomi pasižyminčiais didžiausia bioįvairove visoje planetoje.
Tam, kad nustatytų šių saugomų vietų būklę, tyrėjų grupė įvertino duomenis, surinktus apie 60 tropinių miškų zonų, rėmėsi „262 detaliais interviu, konsultavosi su patyrusiais šios srities biologais ir gamtos mokslo žinovais, sukaupusiais vidutiniškai 20 metų patirtį“.
„Tyrimą atlikti paskatino trys opios problemos. Pirmoji: ar tropiniai rezervatai gebės atlikti „Nojaus arkų“ vaidmenį – t.y. pasauliui išsaugos išskirtinai turtingą bioįvairovę ir naturalios ekosistemos procesus? Kitas klausimas – ar stebimi pokyčiai iš esmės yra tokie patys ar skirtngi įvairiose saugomose teritorijose. Paskutinė dilema: pagal ką galima spėti, ar pastangos išsaugoti šiuose tropiniuose miškuose slypinčius biologinius lobynus bus sėkmingos ar vis dėlto ateityje sužlugs“, – rašo mokslininkai.
Tyrimas apėmė 36 Afrikos, Azijos ir Pietų Amerikos tautų teritorijas.
Rezultatai rodo, kad „norint išsaugoti bioįvairovę, būtina neapsiriboti vien pačių rezervatų apsauga. Daugeliu atvejų, pavojus gresia rezervatus supantiems augalų ir gyvūnų arealams bei kraštovaizdžiui“, – pažymėjo tyrėjai.
Tyrėjų komandos turimi duomenys atskleidžia, kad miškų ardymas, laukinės gamtos ir miškų resursų naudojimas turėjo didžiausią „tiesioginį neigiamą poveikį“.
Jie taip pat pastebėjo, kad „oro ir vandens užterštumas, žmonių populiacijos išaugimas ir klimato kaita“ turėjo silpnesnį arba netiesioginį poveikį.
Tyrimo komanda, vadovaujama profesoriaus Williamo Laurance iš Jameso Cooko universiteto Australijoje, padarę išvadą, jog saugomų teritorijų bioįvairovei didelį poveikį turėjo veikla, atliekama už saugomų teritorijų ribų.
„Nepakanka saugoti vien tik vidines treitorijas ir ignoruoti jas supančius kraštus, kurie sparčiai kertami, ardomi ir išmedžiojami“, – pastebėjo tyrimo autiriai.
„Nesėkimnga kova su vidaus ir aplinkinių teritorijų grėsmėmis gali lemti rezervatų ekologinį nunykimą, įskaitant įvairių rūšių bendruomenių skaičiaus ir veiksnumo mažėjimą bei esmnių ekosistemos procesų eroziją“, – konstatavo tyrėjai.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Įspėjamieji pranešimai telefone: kodėl gauna ne visi?9
Ne visi gyventojai gauna įspėjamuosius pranešimus. Net ir tada, kai jiems tai gali būti gyvybiškai svarbu – pavyzdžiui, kad netoliese dega daugiabutis, artėja orų stichija ar kokia nelaimė Astravo atominėje elektrinėje. Apie tai, k...
-
Astronomai atrado didžiausią juodąją skylę Paukščių take
Antradienį paskelbtame moksliniame darbe nurodoma, kad astronomai nustatė didžiausią ligi šiol atrastą juodąją skylę Paukščių take, kurios masė ura 33 kartų didesnė nei Saulės. ...
-
Išvyskite: kaip atrodė Saulės užtemimas iš kosmoso
Pirmadienį įvyko retas ir visiškas Saulės užtemimas, kuris praslinko per Šiaurės Ameriką. Mokslininkai sako, kad dėl šio užtemimo galės surinkti neįkainojamų duomenų apie daugelį dalykų – nuo saulės atmosferos iki keis...
-
Rusija jau antrą dieną iš eilės atšaukė raketos paleidimą15
Trečiadienį, jau antrą dieną iš eilės, Rusija paskutinę minutę atšaukė raketos paleidimą. Tai dar viena šalies kosmoso programos nesėkmė. ...
-
Būdamas 96-erių mirė Nobelio premijos laureatas britų fizikas P. Higgsas
Būdamas 96-erių mirė britų fizikas Peteris Higgsas (Piteris Higsas), laimėjęs Nobelio premiją už „dieviškosios dalelės“ – Higso bozono, paaiškinančios masės egzistavimą – atradimą, antradienį pranešė ...
-
Medikus keičia dirbtinis intelektas: užstrigus kamerai – gyvybę kainuojančios klaidos?2
Rastas receptas, kaip užpildyti trūkstamas medikų darbo vietas. Taivane žmonių gyvybes gelbėja bei sveikata rūpinasi robotai ir dirbtinis intelektas. Tačiau tokia technika kol kas visiškai pasitikėti negalima. Ji jau padarė gyvybę kainuojan...
-
„Tesla“ planuoja rugpjūtį pristatyti robotaksi1
Elonas Muskas (Ilonas Maskas) pranešė, kad jo kontroliuojama elektromobilių gamintoja „Tesla“ šią vasarą pristatys robotaksi, o ši žinia pasirodė tuo metu, kai savavaldžių transporto priemonių diegimas dėl saugumo pro...
-
Iš orbitinės stoties į Žemę sugrįžo amerikietė, baltarusė ir rusas6
Iš Tarptautinės kosminės stoties (TKS) į Žemę sugrįžo amerikiečių astronautė Loral O'Hara, baltarusė Marina Vasilevskaja ir rusų kosmonautas Olegas Novickis. Juos parskraidinusi „Sojuz“ kapsulė nusileido Kazachstano stepėje...
-
Kova su piratavimu Lietuvoje: ar pasiteisino įvestos baudos?4
Norintiems piratauti Lietuvoje tampa vis sunkiau. Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) sako, kad pernai įvestos baudos pažeidėjus pamažu atbaido. ...
-
Pirmieji telefonai: tokių dabar tikrai nesinešiotumėte rankinėje15
Mobilųjį telefoną dabar turi kone kiekvienas. Telefonu žmonės ne tik skambina ar rašo žinutes, dažniausiai telefonas atstoja kur kas daugiau prietaisų. Jame integruota kamera, navigacija ir kitos plačiai naudojamos programos. Balandžio 3-ąj...