Kai įsigilini į tokį marazmą, sklindantį iš Vladimiro Putino tironijos, lengva suprasti, kad tokio įžūlumo gali būti tik šalyje, kur palaidotos žmogaus teisės, kur vyksta žmonių persekiojimas – tolygus 1937 metų Stalino represijoms, kur už viešai pasakytą tiesą apie žiaurų, nusikalstamą karą prieš Ukrainą žmogaus laukia oficiali užsienio agento etiketė ir ilgi metai kalėjime. Rusijos gyventojai persekiojami net už tai, kad pasako: „karas“, o ne „speciali karinė operacija“, arba todėl, kad nuneša gėlių prie paminklo.

Toje marazmatikų šalyje visiškai paminti visi tarptautiniai įsipareigojimai, o apie Visuotinę Žmogaus Teisių Deklaraciją Rusijoje pamiršta, kaip pamirštamas pernykštis sniegas – lyg tų Teisių nė būti nebuvę. Ir tokie veikėjai kimba į atlapus Vokietijai, aiškinai jai apie tarptautinius įsipareigojimus, vapa apie kažkokius „planuojamus Kijevo režimo nusikaltimus“, grasina panaudoti karinę jėgą prieš vieną galingiausių NATO šalių.

Kas taip elgiasi? Kriminalinės gaujos. Pastarosios grupuotės, siekdamos išlaikyti savo įtaką tam tikroje teritorijoje, turi demonstruoti žiaurumą ir brutaliausią įžūlumą. Nieko nuostabaus, kad pagal „paniatkes“ gyvuojantis V. Putino režimas naudojasi nusikalstamo pasaulio patirtimi.

Ar tai veikia? Labai gerai veikia. Jau 2024 metų kovo vidurys, o apie naikintuvus F-16, F-18 Ukrainos kariuomenei tik tebegirdime pažadus. Vokiečių „Taurus“ raketos taip pat liko tik pažadai, nes kancleris O. Scholzas yra atsargus, o ne bailys (kaip jis pats pasakoja).

Toks Europos ir JAV atsargumas, o ne bailumas per Antrąjį pasaulinį karą leido fašistų kancleriui Adolfui Hitleriui laikinai pasiglemžti visą žemyninę Europą iki Maskvos ir dalį Šiaurės Afrikos.

V. Putinas vakariečių atsargumą pastiprino per interviu su Kremliaus giesmininku Dmitrijumi Kiseliovu. Aptardamas Emmanuelio Macrono iniciatyvą siųsti Prancūzijos karius į Ukrainą ir šios iniciatyvos palaikymą iš Baltijos šalių, ypač Lietuvos, V. Putinas pareiškė, kad tokioms mažoms šalims kaip Lietuva nėra ko prarasti, o didžiosioms Europos valstybėms yra ką prarasti.

Suprask, kad dabar V. Putinui svarbiausia susigrąžinti teritorijas, kurias buvo užgrobusi SSRS, o Vakarų Europa papuls į Rusijos glėbį vėliau, kai V. Putinas įsitikins jų visišku atsargumu. Pavyzdžiui, kai Europa iš atsargumo – šiukštu, ne dėl bailumo – nepadės Baltijos šalims, kai jas užpuls Rusija.