- Eugenijus Urmanas
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ne kartą ir ne vienas pretendentas į Seimą savo prieš rinkimus dalytuose pažaduose yra išsakę ryžtą keisti arba tobulinti rinkimų sistemą šalyje.
Bet, kaip dažniausiai būna, "pažadėjo – patiešijo, nedavė – negriešijo". O rinkimų sistema jau išties užsistovėjo ir prisistovėjo.
Tad gal laikas ką nors keisti ar tobulinti?
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 55 straipsnis sako, kad LR Seimo nariai renkami remiantis visuotine, lygia, tiesiogine rinkimų teise, o Seimo narių rinkimų tvarką nustato įstatymas.
Ar iš tiesų taip yra Lietuvoje, esant mišriai Seimo rinkimų sistemai?
Sąrašuose turėtų figūruoti ne vien tik plika kandidato pavardė, bet ir kai kurie asmens anketiniai duomenys: profesija, išsilavinimas, amžius, darbovietė, pareigybė.
Klausimas kyla dėl to, ar gali būti visuotinai pripažintas parlamentaras, išrinktas, tarkime, Varėnos vienmandatėje rinkimų apygardoje, kai kitų keturiasdešimties apygardų rinkėjai jo išrinkimui neturėjo absoliučiai jokios galios ir įtakos?
Vis dėlto reikia suvokti, kad, tapęs Seimo nariu, šis žmogus turės įtakos visose apygardose gyvenančių, visų Lietuvos žmonių gyvenimui.
Pasigirsta netgi siūlymų atsisakyti proporcinės rinkimų sistemos dalies ir visus Seimo narius rinkti tik vienmandatėse apygardose.
Tačiau tokiu atveju, suprantama, tik dar labiau nutoltume nuo Konstitucijos.
Vien tik proporcinė rinkimų sistema labiau priartintų rinkimų tvarką prie minėto 55 straipsnio, bet nevisiškai.
O kad rinkimai Lietuvoje taptų visuotiniškesni, reikėtų, kad rinkėjai balsuodami galėtų reitinguoti ne tik savo pasirinktos partijos rinkimų sąrašo atstovus, bet ir kitų partijų, dalyvaujančių rinkimuose, sąrašo dalyvius.
To reikia todėl, kad į Seimą realiai patenka ne viena, o keletas partijų.
Tobulinant rinkimų sistemą reikėtų, kad rinkėjai turėtų galimybę ne tik reitinguoti ("pakelti" sąraše), bet ir dereitinguoti (išbraukti) keletą sąrašo dalyvių, kurių parlamente nenorėtų matyti.
Be to, sąrašuose turėtų figūruoti ne vien tik plika kandidato pavardė, bet ir kai kurie kiti asmens anketiniai duomenys: profesija, išsilavinimas, amžius, darbovietė, pareigybė, socialinė padėtis ir panašūs dalykai.
Laikus, kai virėjai ir melžėjos galėjo valdyti valstybę, jau esame anksčiau išgyvenę.
Štai parašiau ir suabejojau, ar tokie ir panašūs rašiniai galėtų daryti įtakos dabar egzistuojančiai sistemai?
Gi Seimo narių rinkimų tvarką nustato įstatymas, o įstatymus leidžia vėlgi tie patys parlamento nariai. Negi kas nors kirs šaką, ant kurios patys sėdi?
Užburtas ratas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Veltėdžiams – jokio gailesčio2
Dienraštyje „Klaipėda“ perskaičiau straipsnelį apie elgetaujančią moterį prie Biržos tilto ir Herkaus Manto gatvėje. Taip, iš tiesų ta moteris seniai tai daro, ir niekam niekas čia nerūpi. ...
-
Iš tiesų buvo iš ko semtis įkvėpimo
Perskaičius I. Kiseliovaitės straipsnį „Mūzos“ statulėlė – aktorei E. Barauskaitei“ („Klaipėda“, 2024 04 16), labai nenustebino tai, jog gerbiama Eglė Barauskaitė paminėjo, kad jos svarbiausi ir patys didžiausi ...
-
Kur dingo rinkimų kampanija?1
Gerai kažkas pastebėjo „Klaipėdoje“, kad pas mus nevyksta jokia rinkimų į šalies prezidentus kampanija. Praėjusią savaitę jau buvo paskelbti visi oficialūs kandidatai, tarp kurių yra milijonierių, tačiau nematyti nei plakatų, ne...
-
Dėl KGB bendradarbių4
Nors kai kurie žmonės tvirtina nejaučiantys vykstančios rinkimų kampanijos, reikia pasakyti, kad Lietuvoje yra tam tikrų amžinų simptomų, rodančių, kad rinkimų kampanija ne tik vyksta, bet ir artėja prie apogėjaus. ...
-
Medžiai vis tiek netrukus grius3
Pritariu Daivos Janauskaitės straipsnyje „Dėl išsaugotų medžių – košmaras gyventojams“ („Klaipėda“, 2024 04 05) dėstomoms mintims. ...
-
Vietoj Lenino – prekybos centras1
Kažkodėl nieko nebesigirdi apie būsimą Atgimimo aikštės „atgimimą“. Anksčiau tiek buvo kalbų, tiek mūšių dėl naujos jos koncepcijos, prieš keletą metų, regis, vyko net konkursas, kažkas jį laimėjo, o dabar tyla ...
-
Išvadavimas rusiškai – tai mirtis
Rusijos Federacijos rusai yra tikri išvaduotojai. Jie visą laiką mus vaduoja. Visų pirma, jie išvaduoja nuo rūpesčio turtu – nacionalizuoja. Turi, žmogus, savo lauką, namą, daržinę, karvę, vištą, kiaulę. Ateina jie &ndas...
-
Anoniminiai laiškai neįbaugins2
Vos tik laikraštis išspausdino mano pastebėjimus „Liko gumbuoti stagarai“ („Klaipėda“, 2024 03 19), tuoj prasidėjo reakcija. Kai kas puolė piktintis „Karšto telefono“ skiltyje, kai kas šaipyti...
-
Šviesoforizacija mieste dar nesibaigė
Nors buvo sakoma, kad Klaipėdoje vadinamoji šviesoforizacija baigsis, tačiau, manau, uostamiesčio vairuotojai jau pastebėjo, jog šis ydingas procesas vis tiek nesibaigia. ...
-
Per laidotuves – fejerverkai
Šių metų kovo 8 d. Lietuvos žiniasklaidoje buvo skelbiama žinia, kad Klaipėdoje, Žvejybos uosto rajone, sudeginta 12 nacionalinių vėliavų, kurios iš anksto buvo iškabintos Kovo 11 d. proga. ...