.png)
- Valentinas Beržiūnas
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Valentinas Beržiūnas
Šiandien linkstama į visą tarpukario Lietuvos istoriją žvelgti pozityviai, tačiau 1918 m. vasario 16 d. atkūrusi valstybingumą šalis pergyveno du skirtingus istorijos laikotarpius: iki 1926 m. gruodžio perversmo ir po jo. Jie nusipelnė objektyvaus vertinimo.
Nuo 1918 iki 1920 m. Lietuvoje vyko Nepriklausomybės kovos – tuomečio ministro pirmininko Mykolo Sleževičiaus ir kitų valstybininkų pastangomis iš savanorių sudaryta Lietuvos kariuomenė sugebėjo apginti nepriklausomybę. Neabejotinai, tai yra viena iš didžiausių Lietuvos kariuomenės pergalių, prilygstanti pergalėms Žalgirio ar Salaspilio mūšiuose. 1923 m. Lietuva įgyvendino kitą reikšmingą karinę operaciją – prijungė prie Lietuvos Klaipėdos kraštą. Ernesto Galvanausko vadovaujama Vyriausybė suvokė, kad tik kontroliuodama šį uostamiestį, valstybė gali būti ekonomiškai nepriklausoma ir stipri. Pagaliau, įgyvendinant Mykolo Krupavičiaus 1922 m. žemės reformą, kurios pagrindinis tikslas buvo išdalyti dvarams priklausiusią žemę bežemiams ir mažažemiams valstiečiams, šalyje pradėjo formuotis, o vėliau nuosekliai stiprėjo žemės ūkio sektorius – vienas svarbiausių tarpukario Lietuvos ekonomikos ramsčių.
1926 m. gruodį parlamentinę demokratiją pakeitė diktatūra – autoritarinis tautininkų režimas. Valstybė atitolo nuo žmonių, visi svarbiausi sprendimai buvo priimami siaurame nerinktų žmonių rate. Kitaip nei 1918–1920 m., kai Lietuvą gynė savanoriai, 1939–1940 m. Antano Smetonos režimas nebepasitikėjo net savo karininkais – nepriėmė sprendimo priešintis agresijai. Neturėjo tautininkai ir kitų politinių jėgų paramos: opozicija laukė režimo griūties, o tuo pasinaudojo išorės jėgos. Autoritarizmo laikotarpiu nukentėjo ir Lietuvos ūkis: nuo 1926 m. paspartėjo lietuvių emigracija į užsienį – nevykdant šalies industrializacijos, nediversifikuota agrarinė ekonomika vertė žmones ieškoti darbo užsienyje. Dėl oligopolijų įsigalėjimo 1935 m. vyko ūkininkų streikai Suvalkijoje ir Dzūkijoje, kuriuos A.Smetonos režimas brutaliai nuslopino. 1939 m. Lietuva atidavė nacistinei Vokietijai ir sunkiai iškovotą Klaipėdos kraštą.
Ne visi tarpukariu buvo didvyriai. Kuo daugiau demokratijos, tuo yra geriau.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
Prie policijos pastato automob...
-
Privatus Leono Somovo ir Jazzu...
-
V. Kudirkos aikštėje – atv...
-
Ugniagesiai gelbėtojai piketu...
-
Rekonstruotos Smiltynės perk...
-
A. Sorokino spaudos konferenci...
-
Verkių dvarvietėje pristatom...
-
J. Borisovo valdos...
-
Filmo „Mėnesinės“ premje...
-
„Ryanair“ Kauno orlaivių ...
-
Žanrų niveliacijos era1Šiomis dienomis, kai kino teatruose rodomas lietuvių autorių sukurtas filmas „Prezidentas“, pasakojantis mūsų šalies prezidento Valdo Adamkaus biografiją, daugelis kelia nebūtinai naują, tačiau retai tiksliai atsakomą klausim...
-
Iššūkis moterims – įgyvendinti pokyčius versle2Didesnis moterų verslumas rodo ne vien didesnį šalies ir pasaulio bendrąjį vidaus produktą (BVP). Savą verslą nuolat kuriančios moterys Lietuvoje gali paspartinti perėjimą prie tvaresnės visuomenės. ...
-
Lietuvis ir azijietis4Lietuvis J. turėjo viziją, kurią paskatino viskis, ir ėjo gatve migloto tikslo link. Nieko čia nebūtų tragiško – tegul sau eina linksmas, jei kitiems netrukdo. Tačiau štai niuansas: turėdamas savo viziją, lietuvis J. beveik nemat...
-
Trump–Litovsko taika2Naujoji Rusijos valdžia, vadinamojo Sovnarkomo (Liaudies komisarų sovieto) nariai, laiko veltui negaišo, tad jau spalio 27 d. (lapkričio 9 d.) buvo išleistas specialus dekretas, leidžiantis griebtis represijų prieš bet kuriuos fiziniu...
-
Ar padės laimėtas aukso puodas?2Turbūt daugelis iš mūsų norėtų laimėti loterijoje aukso puodą ir susikurti užtikrintą, orų ir saugų gyvenimą senatvėje. ...
-
Kaukazo žaizdos2Graikų mituose Kaukazas – vienas tų stulpų, laikiusių pasaulį. Čia Dzeusas prie uolos prikalė ir amžinoms kančioms pasmerkė Prometėją – vieną garsiausių titanų – už tai, kad tas iš dievų pavogė ugnį ir perdavė ją m...
-
Atsarginiai piliečiai7Referendumas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo turint ir kitos šalies pilietybę įvyko, tačiau laukiamų rezultatų neatnešė. Keisti šalies Konstitucijos 12-ąjį straipsnį sutiko kiek daugiau nei 1 mln. rinkėj...
-
Aikštei reikia konkretumo6Svarstydami, už ką balsuoti, žmonės klausinėjo vienas kitą: ar pakeis ką nors naujasis tautos vadas ar ir toliau sruvensime įkyrėjusia vaga? ...
-
Savivertės nuospaudos6Šiandien „Eurovizijoje“ nuskambės lietuviškai atliekama daina, pakėlusi visą Malmės areną ant kojų. Koks pasididžiavimas sava kalba! Nereikia nė 1,3 mln. eurų, už kuriuos Valstybinė lietuvių kalbos komisija ketina stiprint...
-
Skaitymo pagirios1Skaudėjo galvą, nes gegužęs 7 d., kaip ir kasmet, buvo švenčiama Knygos diena. Skaitytoja vėl padaugino – per daug prisiskaitė, nes be saiko varė iki paryčių. Tada prisiekė – daugiau nė puslapio, na, nebent tik savaitgaliais ir t...