.png)
- Asta Dykovienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Asta Dykovienė
Šiandien Romui Kalantai būtų sukakę 71-eri. Nors išgyveno jis tik kiek daugiau nei 19 metų, jo vardas jau daugiau nei pusė amžiaus tapatinamas su Lietuvos laisvės liepsna tikrąja ta žodžio prasme. „Dėl mano mirties kalta tik santvarka“, – paskui po drastiško protesto sovietų saugumiečiai perskaitys per kratą rastoje vaikino užrašų knygelėje.
Jis buvo apsiskaitęs, rašė eilėraščius, sportavo, grojo gitara, tik sovietmečio „rojuje“ gyventi nepajėgė, jau geriau susideginti, viešai. Ir nesvarbu, kad „pati teisingiausia pasaulyje darbo žmonių valdžia“ jį pripažins bepročiu. Daugybei tautiečių jis virto nacionaliniu didvyriu.
Jo sukrečianti mirtis parodė, kad ne viskas dar prarasta, ir staiga suteikė vilties, jog įmanoma atkovoti nepriklausomybę, bet dar buvo gerokai per anksti. Dar reikėjo laiko subręsti, nes narsos panašiems žingsniams ne kiekvienam būtų pakakę.
Jį nužudė. Nejaugi ši laisvės kankinio auka taip beprasmiškai ir prasmegs į nebūtį?
Kaip ir ne kiekvienam būtų užtekę ryžto iš saugios, civilizuotos šalies grįžti į žvėries irštvą, kaip dar vienam laisvės pranašui – A. Navalnui. Jis irgi jau miręs. Tiesa, jį žudė ilgai, metodiškai ir su išskirtiniu sadistiniu pasimėgavimu, kaip įprasta Kremliui, kuriame per šimtą metų pačios brutaliausios bolševikinės tradicijos tik dar labiau sunoko.
Tik štai Rusijos piliečiai kažko nuščiuvę tyli, nors ne visi. Tiesa, kurie netyli, tie – įkalinti.
Tik jų labai labai mažai, nors A. Navalnas tikėjo, kad jis savo gyvybės kaina gali išjudinti Rusiją.
„Viskas, ko reikia, kad blogis triumfuotų, yra gerų žmonių neveiklumas“, – taip kalbėjo jis, tarsi tiksliai nujausdamas savo lemtį ir kviesdamas tautiečius nepasiduoti, jei jį nužudytų. Jį nužudė. Nejaugi ši laisvės kankinio auka taip beprasmiškai ir prasmegs į nebūtį?
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
Vilniaus „Žalgiris“ – G...
-
Ledo ritulio rungtynės: Lietu...
-
Eisena Pasaulinės mamų psich...
-
Serialo „Ne tau, Martyna!...
-
Įkurta kairioji partija „KA...
-
Rezervo kariai atvyko į kari...
-
Profesinių sąjungų eitynės...
-
Ledo ritulio rungtynės: Lietu...
-
LKL: Kauno „Žalgiris“ ...
-
Sunkvežimių eilė link Medin...
-
Juoda – tai balta1Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos daugumos turėjo nė kiek nenustebinti kreivais minčių vingiais ne pirmąkart pasižyminčio Rusijos atstovo V. Nebenzios kritika dėl naujai parengto rezoliucijos projekto, šįkart liečiančio bosnių musulmonų gen...
-
Lietuvos ūkis metus pradėjo su nauja energijaStatistikos departamento duomenimis, pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvos bendrasis vidaus produktas per metus išaugo 2,9 proc., o palyginti su paskutiniuoju 2023 m. ketvirčiu jis padidėjo 0,8 proc. Didžiausią teigiamą įtaką BVP pokyči...
-
Rinkimai – visuomenės brandos įvertinimas4Rinkimai demokratinėje valstybėje – tai pirmiausia visuomenės brandumo įvertinimas, tarsi lakmuso popierėlis, parodantis, kiek laisvos Lietuvos piliečiai turi galimybių ir noro per rinkimus išreikšti savo valią ir lemti valstybės r...
-
Rinkimų kampanija lygi nuliui7Rinkimų į valstybės vadovo postą šiemet nebus, prezidento institucija po D. Grybauskaitės – nususinta ir nebeaktuali. Tyla, ramybė ir bangų ošimas – kampanija lygi nuliui. Kybo tik keli ironiški premjerės plakatai tarp ...
-
Kaip prisivyti Europos Sąjungos vidurkį ne tik vartojant, bet ir kaupiant ateičiai?3Pastarąjį dešimtmetį pajutome tikro „vakarietiško“ gyvenimo skonį. Mūsų jau nebestebina kavos puodelio kaina Madride, nes Vilniuje už jį mokame beveik tiek pat. Daugeliui savotišku standartu tapo ir savaitgalio kelion...
-
(Ne)reikalingos knygosUžbaigdami Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę, šiandien bibliotekininkai leisis į žygį Plateliuose. Tai šios profesijos atstovų žinutė visuomenei, kad bibliotekininkai – ne tarp knygų lentynų užsisklendusi, o aktyvi,...
-
Vagių ir šliundrų sovietai19Niekas negali pasakyti, ką Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) iš tiesų veikė nuo 1913-ųjų rudens iki 1917-ųjų pavasario, gyvendamas Sibiro tremtyje. ...
-
Mergelė Bufetava6Prastai lietuviškai kalbantis pilietis Z. Z. turėjo jugoslavišką bufetą. Kažkada pirktą pagal pažintis už talonus. Nors Jugoslavijos jau nėra, tačiau bufetas tebestovi. Virš bufeto ant sienos prikalta Rusijos vėliava. Kartą, kai...
-
Pirmi mero V. Benkunsko kadencijos metai: sostinė išsirinko merą, kuris dirba puse etato4Kasmetinė mero ir tarybos darbų ataskaita ilgus metus buvo privalomas dokumentas, kurį miesto vadovas kasmet pateikdavo vilniečiams, kad jie galėtų matyti, kaip vykdomi valdžios įsipareigojimai. Šią tradiciją įvedė Artūras Zuokas, ka...
-
Timūras be būrioPotvynis Sibire nesibaigia, užtvindė jau ir urano kasyklas (skęstantys miestai, kaimai, namai su visu gyvuoju inventoriumi šiuo atveju – ne tiek svarbūs), taiką vis drumsčia ukrainiečių koviniai dronai (nepainioti su kovinėmis žąsimis),...