- Violeta Juodelienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vos pasibaigus Tokijo olimpiadai, dalis profesionaliojo sporto bendruomenės puolė ieškoti kaltųjų dėl rekordiškai menko medalių krepšelio. Kita jos dalis, sportu besimėgaujanti nuo patogių sofučių, diskusiją suka kita linkme: aptarinėja medalių kainą.
Nauju impulsu tokiems pokalbiams tapo žurnalistų nufilmuotas pokalbis tarp Rusijos ritminės gimnastikos rinktinės vyriausiosios trenerės Irinos Viner-Usmanovos ir daugkartinės čempionės Dinos Averinos, kurią Tokijuje sensacingai aplenkė Izraelio sportininkė. Pokalbis trumpas, bet iškalbingas, atsiskleidžiantis tamsiąją rusiškojo sporto dvasią. Trenerių trenerė (laisvalaikiu dar ir Kremliaus oligarcho Ališero Usmanovo žmona) negaili ties cenzūros riba balansuojančių epitetų, vieną geriausių planetos gimnasčių priverčia jaustis prabangius labutinus sugraužusiu basetu. Objektyvia situacijos analize nė nekvepia.
Disciplina, o ne muštras, psichologiškai stabilios, valingos asmenybės, o ne mazochisto ugdymas, – viso to stinga net vadinamosiose prestižinėse mokyklose ir akademijose.
Šiapus ekranų esanti auditorija aikčioja, prisimindama kitas su muštru siejamas sritis – garsiąsias rusiškojo baleto ar muzikantų mokyklas, nė nenutuokdama, kad tokių savo auklėtinius žeminančių, net terorizuojančių sporto ar meno pedagogų apstu ir Lietuvoje. Kas apie jų egzistavimą težinome teoriniu lygiu, klaidingai galvojame, kad sovietinė botago pedagogika – jau praeitis. Tereikia įsilieti į aktyviąją sporto ar meno bendruomenę, pabūti šiapus durų lūkuriuojant jaunojo atleto, šokėjo ar muzikanto – ir paties Šarūno Jasikevičiaus riksmai profesionalių suaugusių vyrų adresu atrodys kaip švelni lopšinė. Disciplina, o ne muštras, psichologiškai stabilios, valingos asmenybės, o ne mazochisto ugdymas, – viso to stinga net vadinamosiose prestižinėse mokyklose, kur turėtų dirbti pedagogikos asai, o ne profanai. Kas galėtų paneigti, kad būsimųjų olimpiadų nesėkmių reikia ieškoti ne vien painioje profesionalų finansavimo schemoje ar treniruočių bazėse, bet ten, kur jaunieji talentai pavirsta pergalių siekimo mašinomis?
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kiekviena diena – lyg asilų šventė6
Vos tik dienraštyje pasirodė straipsnis apie trijų Baltijos šalių sėkmę, patirtą per 20 metų Europos Sąjungoje, iškart sučiurleno komentatorių pagiežos upeliai. ...
-
V. Matijošaitis apie verslo pasitraukimą iš Rusijos: visi žinojo, kad čia buvo tik laiko klausimas68
Jeigu iki šiol dirbčiau versle, pastarasis laikotarpis būtų skirtas vien atsakinėjimui į klausimus „kas, kaip, kada ir už kiek“. Tema jau išsemta, bet klausimai pilasi toliau. Kai kas negali susitaikyti su mintimi, kad „Vi...
-
Palangoje galėjome stebėti vieningos kultūros Europą2
Savaitgalį teko praleisti Palangoje. Mero Šarūno Vaitkaus kvietimu teko dalyvauti Palangoje įvykusiame Europos brasbandų (varinių pučiamųjų orkestrų) čempionate. ...
-
Nusilenkti Mamai1
Draugė net šastelėjo nuo mobiliojo telefono. „Nenoriu matyti to išsigimimo!“ – nė nedirstelėjo į nuotrauką, kurioje ant baltai užklotos pakylos gėlių jūroje guli ... šuo. Pašarvotas. Savo skausmu socialin...
-
Skaniai gyvename13
Valgai vynuogę ir stebiesi: Pietų kraštų vaisius vidury žiemos. Kaduise, prieš 30 metų, ir rudenį negaudavai. O dabartės – bet kuriuo metu, bet kokiais kiekiais. Bet kažkas kikena: gal jis nežino, kaip tikros vynuogės atrodo: gels...
-
Putinai kyla į paviršių8
Bolševikai nebuvo vienintelė jėga 1917-aisiais siekusi perimti valdžią Rusijoje. Tų pačių metų rugsėjo 10–13 d. (matyt, pagal Grigalijaus kalendorių) savo laimę išbandė ir generolas Lavras Georgijevičius (1870–1918), mies...
-
Juoda – tai balta4
Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos daugumos turėjo nė kiek nenustebinti kreivais minčių vingiais ne pirmąkart pasižyminčio Rusijos atstovo V. Nebenzios kritika dėl naujai parengto rezoliucijos projekto, šįkart liečiančio bosnių musulmonų gen...
-
Lietuvos ūkis metus pradėjo su nauja energija
Statistikos departamento duomenimis, pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvos bendrasis vidaus produktas per metus išaugo 2,9 proc., o palyginti su paskutiniuoju 2023 m. ketvirčiu jis padidėjo 0,8 proc. Didžiausią teigiamą įtaką BVP pokyči...
-
Rinkimai – visuomenės brandos įvertinimas4
Rinkimai demokratinėje valstybėje – tai pirmiausia visuomenės brandumo įvertinimas, tarsi lakmuso popierėlis, parodantis, kiek laisvos Lietuvos piliečiai turi galimybių ir noro per rinkimus išreikšti savo valią ir lemti valstybės r...
-
Rinkimų kampanija lygi nuliui7
Rinkimų į valstybės vadovo postą šiemet nebus, prezidento institucija po D. Grybauskaitės – nususinta ir nebeaktuali. Tyla, ramybė ir bangų ošimas – kampanija lygi nuliui. Kybo tik keli ironiški premjerės plakatai tarp ...