Quantcast

COVID-19: mutuoja ir pinigai

Kuo blogiau, tuo geriau. Kuo dar blogiau, tuo dar geriau. Paaiškėjo, kad COVID-19 virusas ir vis mutuojančios jo atmainos veikia ne tik gyvus organizmus, bet ir negyvus. Pirmuosius – labai neigiamai, net nužudo, o antruosius – labai teigiamai, galima sakyti, net puikiai. Per dvejus metus trunkančią pandemiją dešimties turtingiausių planetos žmonių turtai daugiau nei padvigubėjo: nuo 700 mlrd. JAV dolerių (611,5 mlrd. eurų) iki 1,5 trln. JAV dolerių (1,31 trln. eurų).

Kol vieni pasaulio gyventojai skiepijasi, antri – abejoja, ar verta, o mirtis vis skaičiuoja naujas aukas, tokių kompanijų kaip „Tesla“ ir „SpaceX“, „Amazon“, Google“, „Facebook“, „Microsoft“ savininkų ar įkūrėjų kišenės pilnėja ir pilnėja. Kasdien pasipildo bendra 1,3 mlrd. JAV dolerių (1,14 mlrd. eurų) suma. Daug ar mažai? Pavyzdžiui, šiemet Lietuvos biudžeto numatytos pajamos kartu su ES lėšomis turėtų siekti 14,38 mlrd. eurų, o išlaidos – 3,3 proc. didesnės. Gyvensime skolon. Seniai akivaizdu, kad korporacijos tapo galingesnės ne tik už trečiojo pasaulio, bet ir kai kurias besivystančias ES valstybes, kurios kasmet vis labiau didina savo įsiskolinimus.

Daliai Afrikos ir Azijos gyventojų skiepai nuo COVID-19 iki šiol neprieinami, jei ir norėtų vakcinuotis. Svetimos nelaimės visada yra naujos galimybės. Jų valstybės tokios nesvarbios turtingajam pasauliui, jei ten milijardieriai negali uždirbti naujų milijardų. Per pandemiją planetoje skurdo liūnas įtraukė dar 160 mln. žmonių. Būtent tose šalyse, kurios nesvarbios. Kurios murkdosi skolose, kasmet suteikiamose už vis didesnes palūkanas, nes vis mažinami skolinimosi reitingai. Beviltiški jų įsiskolinimai nurašomi taip retai, kaip ir Žemėje matomi visiški Saulės užtemimai. Visiems aišku ir be ekonomikos vadovėlių, kad pinigai gimdo pinigus, o skolos – tik skolas. Keista būtų, jei būtų kitaip. Net ne keista, o stebuklų stebuklas. Tarkime, kaip gyvūnijos pasaulyje, jei katė atsivestų šuniukų, o karvė – kumeliuką.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Klausimas

Klausimas portretas
p. Zdramy, o, kas tave, tokį asiliuką, atsivedė?
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

  • Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis
    Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis

    Išankstiniai indikatoriai rodo, kad ekonominis aktyvumas Lietuvoje laipsniškai atsigauna. Vis dėlto, kol daugelis pagrįstai Lietuvos ekonomikos atsigavimą sieja su eksporto ir pramonės rodikliais, vidaus vartojimas tampa ypač svarbiu kompone...

  • Belaukiant kuklesnių palūkanų, mažėja manančiųjų, kad būstas pigs
    Belaukiant kuklesnių palūkanų, mažėja manančiųjų, kad būstas pigs

    Pirmą šių metų ketvirtį padaugėjo gyventojų, kurie mano, kad būstas per artimiausius dvylika mėnesių brangs arba jo kaina nesikeis. Prasčiausi gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų buvo lygiai prieš metus. Tai, kad, atsižvelgus į ...

  • Šašo krapštymas
    Šašo krapštymas

    Virtualios realybės filmą „Angelų takais“, leidžiantį persikelti į M. K Čiurlionio paveikslus, pamatė 300 tūkst. žmonių. Įsitikinę jo terapine galia, filmo kūrėjai nutarė parodyti jį kalėjime. Visų mačiusiųjų įspūdžiai pana...

    6
  • Virtualybės tironija
    Virtualybės tironija

    Paskutiniajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje kino režisierius, rašytojas Vytautas V. Landsbergis, lankydamasis Niujorke, filmininko ir poeto Jono Meko studijoje, įrašė jųdviejų tarpusavio pašnekesį apie gandus, arba, kaip t...

    1
  • Mažu apsiginsim
    Mažu apsiginsim

    Jonas buvo neramus, vaikščiojo palei sieną, rankoje laikė kačergą. Beveik naują ir iš gero metalo. Tačiau atsirado problema ir Jonui teko svarstyti: kuo geriau gintis – kačerga ar automatu. Žinoma, kad pastaruoju. Bet vėl problema...

    4
  • Velnio sėkla televizijoje
    Velnio sėkla televizijoje

    Likus keliems mėnesiams iki Jekaterinos Svanidzės (1885–1907) mirties, Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) nuvyko į Antrojo reicho (1871–1918) miestą Štutgartą, kuriame turėjo vykti Septintasis (1907 m. rugp...

    8
  • Kultūra keičia kryptį
    Kultūra keičia kryptį

    Norom nenorom nauja istorijos tėkmė brėžia naujas, tik tam metui būdingas kultūros kryptis. Taip randasi nauji terminai, nauji herojai, naujos vertybės. ...

  • Verslas mokyklos suole
    Verslas mokyklos suole

    Siekdama skatinti verslumo ugdymą nuo pat mokyklos suolo, Inovacijų agentūra, bendradarbiaudama su anterprenerystės ugdymo organizacija „Lietuvos Junior Achievement“, kviečia šalies mokyklas prisijungti prie praktinio verslumo ugdymo pr...

  • Karas pagal taikos dėsnius
    Karas pagal taikos dėsnius

    Izraelio operacija, riterių kovas primenančiu pavadinimu „Geležiniai kardai“, persirito į antrąją pusę, tačiau jos pabaigos dar nematyti. Prasidėjusi nuo ryžtingų atakų prieš „Hamas“, galiausiai ji virto dar vienu kla...

    5
  • E. Lucasas: Boratas vyksta į Lietuvą
    E. Lucasas: Boratas vyksta į Lietuvą

    Lietuviai pagrįstai didžiuojasi 701-ąjį gimtadienį neseniai paminėjusia savo sostine ir nekenčia skurdaus sovietinės okupacijos palikimo. Naujoji Vilnių reklamuojanti, turizmui skatinti skirta reklama negailestinga šiems jausmams. Pradžioje re...

    9
Daugiau straipsnių