Quantcast

Dejuokime ir ugdykimės

Birželio pradžioje įprastai aistras keliančią (ne)adekvačių abitūros užduočių temą šiemet nustelbė pailgintų mokslo metų klausimas. Dėl jo kylančios diskusijos, vos užsimezgusios, virsta trolinimo akcijomis: pasisakančius "už" oponentai kaipmat sudegina ant viešo gėdos laužo, neįsiklausydami į argumentus. Ir vis dėlto surizikuosime populiarindami mokymosi iki Joninių idėją. Juolab kad oponentai ošia nė nesigilindami, gerų ar blogų dabar jau buvusios švietimo ir mokslo ministrės ketinimų būta, įsikandę vienintelį argumentą: pastarosiomis savaitėmis tvyrantį karštį.

Kai kurie švietimo bendruomenės dalyviai termometro rodmenis taip sureikšmina, kad net trumpame tekste juos verta akcentuoti dar kartą. Gerai įsiskaitykime: dažniausiai minima priežastis, kodėl iš ugdymo proceso reikėtų išbraukti papildomas tris savaites, – oro  temperatūra. Šiandien, kai už lango – XXI a. Kai norime, kad vaikai pirmautų pagal PISA reitingus, žinotų daugiau, bet dėl didesnio mokymosi krūvio nepatirtų psichologinio trūkio. Kai spjovę į oficialų mokyklinių atostogų grafiką sau patogiu metu tėvai gabena atžalas slidinėti ar pasvilti po Turkijos saule. Kai šaukiama, kad ugdymo procesas neturi apsiriboti mokyklos sienomis, kalbama apie netradicinių pamokų naudą. Kai tėvai per sumokamus mokesčius finansuoja vaikams nemokamus muziejus, o šiemet – dar ir kultūros pasą. Kai nebežinome, kaip atplėšti Z kartą nuo virtualiųjų žaidimų ir išmokyti ištvermės, mes sakome, kad vasara – blogas metas mokytis. Manome esą modernūs, tačiau kalbame it koks tamsus XIX a. valstietis, leisdavęs vaikus į mokyklą tik žiemą, kai prie ūkio nėra prasmingesnės veiklos.

Manome esą modernūs, tačiau kalbame it koks tamsus XIX a. valstietis, leisdavęs vaikus į mokyklą tik žiemą, kai prie ūkio nėra prasmingesnės veiklos.

Ne vienos mokyklos ne vienoje klasėje šiandien iš tiesų tvanku, bet tikrai ne tik dėl lietuviškam birželiui, beje, neįprastai aukštos temperatūros. Atmosferą kaitina aimanos, kuriomis bandoma paslėpti nenorą į mokslą pažvelgti kūrybingai.

Belieka tikėtis, kad bene pirmą kartą bendrystę pajutę mokytojai ir mokiniai tas kelias likusias mokslo metų dienas ras ir daugiau temų prasmingiems pokalbiams. Pavyzdžiui, apie klimato kaitą ir jos įtaką neįprastiems karščiams.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Dalia

Dalia  portretas
Galėčiau sutikti beveik su visais jūsų argumentais, jeigu pamokos vyktų tam paruoštos patalpose. Net ir XXI amžiuje galioja higienos normos, o jos pažeidžiamok jųs nuolat, laikant vaikus perpildytose, normaliai nevėdinamose patalpose. Pirmiausia reikia nustoti taupyti žmonių sveikatos sąskaita, o tada tikrai galima mokytis ir ilgiau. Visos kitos siūlomos formos dabar nepritaikytinos, nes mokytojai klasėse dirba su 28 mokiniais, o kitose erdvėse gali lydėti tik 15. Taigi pritrūksta mokytojų. Svarbu ne graži iniciatyva, o sudarytos sąlygos ją kokybiškai įgyvendinti.
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

  • Desalomėjizacija – būtina
    Desalomėjizacija – būtina

    Nors dabar viešojoje erdvėje vis kalbama apie gynybą, sovietinio paveldo sergėtojų isterija mums visada primena, kad Lietuvoje yra ir kita visuomenės dalis, kuri geriausiu atveju, prasidėjus Kremliaus invazijai, nedarytų nieko, o blogiausiu &ndas...

    11
  • Kandidatų godos
    Kandidatų godos

    12 apaštalų – lygiai tiek sėdo valgyti Paskutinės vakarienės prieš Didžiąją išdavystę. 12 kandidatų į pretendentus (ko ne apaštalai?) siekia aukščiausio posto valstybėje, tačiau dar šiandien dalis j...

  • Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės
    Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės

    Du dešimtmečiai Europos Sąjungoje (ES) atnešė neabejotiną ekonominį progresą – didėjantį šalies konkurencingumą, augančias gyventojų pajamas ir perkamąją galią. Tačiau nemažiau svarbu įvertinti ir demografinius bei s...

    2
  • Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė
    Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė

    Terorizmas padėjo gimti Vladimiro Putino režimui. 1999 metų rudenį dirbdamas korespondentu Maskvoje, mačiau, kokį siaubą visuomenei atnešė kruvini daugiabučių namų sprogdinimai Rusijos sostinėje ir kitur. ...

  • Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?
    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?

    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas, bent jau toks įspūdis susidaro stebint situaciją mūsų valstybėje. ...

  • Dresūros mokykla
    Dresūros mokykla

    Akimirką stabtelėję pagalvokime, ką nuveikiame per tris minutes. Per šešias. Visa, ką darome įprastomis aplinkybėmis, atliekame nesižvalgydami į chronometrą. Nebent gaiviname širdies smūgį patyrusį žmogų, lenktyniaujame su g...

    4
  • Pravieniškių choras – be solisto
    Pravieniškių choras – be solisto

    Kol Lietuvoje sutartinai buvo dejuojama dėl tarpinių atsiskaitymų, o Vilniuje laidojo „Dėdę Vanią“, vienos Jurbarko mokyklos tualete nepilnametis talžė kitą tokį pat. Daužė, suprantama, į veidą, sunkėsi kraujas ir sirpo mėlynės. Vi...

    9
  • Nekantriųjų karta
    Nekantriųjų karta

    Rytoj pradėsime Didžiąją savaitę prieš Velykas. Krikščionims tai – ypatingas laikas nuo Kristaus įžengimo Jeruzalėn Palmių sekmadienį iki jo prisikėlimo Velykų rytą. Gyvenantiems be tikėjimo – ypatingos skubos laikas. J...

    5
  • Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė
    Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė

    Būtent toks įspūdis susidaro, stebint paskutines dienas poste skaičiuojančio mūsų krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko veiksmus. ...

    3
  • E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka
    E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka

    Prancūzijos politika Ukrainos atžvilgiu dažnai yra ydinga, bet niekada nebūna nuobodi. Normandijos formatas ir Minsko susitarimai po pirminio Rusijos puolimo prieš Ukrainą 2014-aisiais atskleidė senųjų Vakarų šalių požiūrį į Rusijos...

Daugiau straipsnių