Quantcast

Didysis mūšis – su malūnais

Kasmet minime Romo Kalantos žūties metines, bet gana dažnai – tik kaip datą, įvykį, kuris tėra statiškas: jau įvykęs ir neretai liudija tik praėjusį laiką, kuriame liko mūsų jaunystė, neišsipildymas, skausmas, laisvės troškimas.

Tačiau tąkart, gegužės 14 d., įvykęs poelgis buvo maištas, protestas prieš esamą realybę. Skulptorius Robertas Antinis sukūrė puikų paminklą R.Kalantai – ne kaip dar vieną realistinę / ikoninę figūrą, o įkūnydamas tai, ką R.Kalanta savo poelgiu paliko mums. Tas plačiai pasklidusias žiežirbas, maišto dvasią, nesitaikstymą, kovą net žinant, kad laimėtojas nebūsi.

Bet ar toji dvasia yra gyva šiandien, ar tik šildomės prie tų žiežirbų užmiršę, kad jos yra ne nuo medžio, o nuo gyvo žmogaus.

Dar viena šventė? Nusilenkimas ikoninei asmenybei žinant, kad daugybę kartų prisitaikėme, susitaikėme ir ne sykį išdavėme save nutylėdami, patylėdami ir net pritardami tam, kam nepritariame – kas kadaise, jaunystėje, atrodė neįmanoma.

Ar įmanoma protesto, maišto kultūra, kai net kritika kultūriniuose sluoksniuose pakeitė savo veidą. Įdomu, ar maišto dvasia, protestas šiandien yra svarbus? Kai čia pat, tik priešpriešoje, – gerovės religija, užtikrinti pinigai esamoms ir būsimoms paskoloms padengti, nes juk turime gerai gyventi dabar pat?

Gal protestas net neįmanomas? Tai ką mes čia minime? Mums patogią ar beprasmę auką? Asmenybės šviesą? Protesto, maišto viltį? Ar įmanoma protesto, maišto kultūra – jos arba nėra, arba tai elementariausias, dažnai ir primityvus susidorojimas.

Kritiką pakeitė užsakomosios panegirikos, o socialinių tinklų reguliariai (su)renkami "laikai" žmogų padarė liguistai įžeidų (tik anaiptol ne jautrų, nes jautrumas – galvojimas pirmiausiai apie kitą, o ne save) – bet kokia abejonė, kritiška, bet ne agresyviai įkąsti norinti mintis iškart įvardijama kaip priešiška. Maištauja dabar agresyvūs feisbukiniai laido riteriai arba plytelių klojėjas, gaunantis 20 eurų už 1 kv. m, bet ne jį samdantis literatas, kuriam universitetas už paskaitų ciklą pasiūlo 20 eurų, neatskaičiavus mokesčių.

Tačiau tokia proga kalbėti apie pinigus? Betgi kalbame apie protesto, maišto kultūros galimybę. Arba negalimybę. Veikiau apie pastarąją, kuri labai nesunkiai pinigais valdoma. O gal tiesiog tokia kultūra nereikalinga, nes juk viskas OK, nėra čia ko: paskolos, išperkamoji nuoma mokama laiku, kelionėmis į turkijas ir egiptus pasigirti galima, nervus nuramina apsipirkimai, restoranai, naktiniai klubai, plačios interneto erdvės, lošimai, lažybos etc. Nejau dabar imsime kalbėti dar ir apie Don Kichotą? O galėtume. Vieni rimčiausių mūšių – su malūnais. Ypač savo viduje. Turbūt nuo jų viskas ir prasideda. Tuomet ir neišduodama, neparsiduodama.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Sūduvis

Sūduvis portretas
Kalantos auka šiuo met vertinama nepakankamai, nes tuometiniai partiniai- tarybiniai darbuotojai šiandieninėje Lietuvoje patys didžiausi patriotai. Pasidomėkite ką tuo metu veikė ir ką kalbėjo vytautas landzbergis, arvydas anušauskas, česlovas stankevičius ir labai pasidarys aišku.

nu ir ką primaištavo

nu ir ką primaištavo portretas
Žudosi psichikos ligoniai. Va ir visas maištas. Maištavo Sadūnaitė, Svarinskas, Zdebskis. Jų maištas bent turėjo prasmę.

Prie ko čia fotkė

Prie ko čia fotkė portretas
prie tokio teksto? Dzindzilin.
VISI KOMENTARAI 4

Galerijos

  • Patarimai, kaip įmonėms efektyviai valdyti laisvas lėšas
    Patarimai, kaip įmonėms efektyviai valdyti laisvas lėšas

    Manau, didžiajai daliai sėkmingų verslų anksčiau ar vėliau iškyla dilema, ką daryti su laisvomis įmonės lėšomis? Šis klausimas ypač aktualus šiuo metu, kai globali ekonominė situacija nėra aiški. Dėl to kai kuri...

    2
  • Asmeninės Velykos
    Asmeninės Velykos

    Artėjant Velykoms, nori nenori, susimąstai apie vertybes. Ir kokių tik vertybių nesame išbandę. Paturėjome visą haremą patrauklių vertybių – pradedant joga, baigiant pozityvias būsenas skatinančiais kursais. Tačiau dažnai atsitinka t...

  • Desalomėjizacija – būtina
    Desalomėjizacija – būtina

    Nors dabar viešojoje erdvėje vis kalbama apie gynybą, sovietinio paveldo sergėtojų isterija mums visada primena, kad Lietuvoje yra ir kita visuomenės dalis, kuri geriausiu atveju, prasidėjus Kremliaus invazijai, nedarytų nieko, o blogiausiu &ndas...

    18
  • Kandidatų godos
    Kandidatų godos

    12 apaštalų – lygiai tiek sėdo valgyti Paskutinės vakarienės prieš Didžiąją išdavystę. 12 kandidatų į pretendentus (ko ne apaštalai?) siekia aukščiausio posto valstybėje, tačiau dar šiandien dalis j...

  • Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės
    Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės

    Du dešimtmečiai Europos Sąjungoje (ES) atnešė neabejotiną ekonominį progresą – didėjantį šalies konkurencingumą, augančias gyventojų pajamas ir perkamąją galią. Tačiau nemažiau svarbu įvertinti ir demografinius bei s...

    3
  • Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė
    Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė

    Terorizmas padėjo gimti Vladimiro Putino režimui. 1999 metų rudenį dirbdamas korespondentu Maskvoje, mačiau, kokį siaubą visuomenei atnešė kruvini daugiabučių namų sprogdinimai Rusijos sostinėje ir kitur. ...

  • Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?
    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?

    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas, bent jau toks įspūdis susidaro stebint situaciją mūsų valstybėje. ...

  • Dresūros mokykla
    Dresūros mokykla

    Akimirką stabtelėję pagalvokime, ką nuveikiame per tris minutes. Per šešias. Visa, ką darome įprastomis aplinkybėmis, atliekame nesižvalgydami į chronometrą. Nebent gaiviname širdies smūgį patyrusį žmogų, lenktyniaujame su g...

    4
  • Pravieniškių choras – be solisto
    Pravieniškių choras – be solisto

    Kol Lietuvoje sutartinai buvo dejuojama dėl tarpinių atsiskaitymų, o Vilniuje laidojo „Dėdę Vanią“, vienos Jurbarko mokyklos tualete nepilnametis talžė kitą tokį pat. Daužė, suprantama, į veidą, sunkėsi kraujas ir sirpo mėlynės. Vi...

    9
  • Nekantriųjų karta
    Nekantriųjų karta

    Rytoj pradėsime Didžiąją savaitę prieš Velykas. Krikščionims tai – ypatingas laikas nuo Kristaus įžengimo Jeruzalėn Palmių sekmadienį iki jo prisikėlimo Velykų rytą. Gyvenantiems be tikėjimo – ypatingos skubos laikas. J...

    5
Daugiau straipsnių