- Saulius Pocius
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Konstitucijoje iki šiol vis dar parašyta, kad Lietuvoje teisingumą vykdo teismai. Tačiau, regis, šiandien dauguma tai kažkodėl pamiršo, ir susidariusi situacija ėmė priminti vienos sovietmečiu siautėjusios vagių gaujos kriminalinį palikimą.
Tie vagys plėšdavo sandėliukus, vogdavo kompotus, o ant "slovikų", kurių nebepajėgė išnešti, pridergdavo ir ant sienos parašydavo: "Fantomas". Matyt, tie degeneratai vis nueidavo į kino teatrą, nes buvo toks filmas su Louisu de Funèsu.
Dabar vyksta panašus procesas, tik dergiama ne sandėliukuose, o feisbuko sąvartyne, pažymint idiotišku ženklu "#MeToo". Suprask, reikalą turime su seksualiniu priekabiavimu.
Neaišku, kaltas žmogus ar nekaltas, yra realių įrodymų ar jų visai nėra, kerštas tai ar ne – "#MeToo", ir viskas. Jokių konkrečių įrodymų, jokių patikimų faktų, jokių liudytojų, tik viešo skausmo upeliai, raibuliuojantys visais pilkais atspalviais, labai jau panašiais į blevyzgas: "Prieš 10 metų klausinėjo apie klitorio ilgį", "Kažką įgrūdo į saują", "Pažįstu tą b...", "O mane pavadino vafliu!"
Feisbukiniai ekspertai iškart nustato kaltę: "Nu, bliamba, čia tai jau tikrai "#MeToo", aiškiai matosi"...
Tai bent teisinė argumentacija! Diskusijos šia tema interneto profiliuose virto primityviais "troikų" teismo posėdžiais: parodo pirštu į teisiamąjį, pavartoję negatyvių epitetų pasmerkia ir nuteisia. Tarsi Stalino laikais.
Šio namudinio teisingumo įsivyravimas siaubo įvarė net prokurorams, nes, išsigandę, kad nuo šiol Temidė persikrausto gyventi į feisbuką, o gal ir matydami masinį Baudžiamojo kodekso 154 straipsnio pažeidinėjimą, patys pradėjo tyrimą dėl galimo priekabiavimo.
Galbūt pagaliau išsiaiškins, kiek ten tos realios tiesos, kiek noro suvesti sąskaitas, o kiek siekių tiesiog smagiai pikiruoti virtualioje tuštybės mugėje ir pagarsėti.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Desalomėjizacija – būtina17
Nors dabar viešojoje erdvėje vis kalbama apie gynybą, sovietinio paveldo sergėtojų isterija mums visada primena, kad Lietuvoje yra ir kita visuomenės dalis, kuri geriausiu atveju, prasidėjus Kremliaus invazijai, nedarytų nieko, o blogiausiu &ndas...
-
Kandidatų godos
12 apaštalų – lygiai tiek sėdo valgyti Paskutinės vakarienės prieš Didžiąją išdavystę. 12 kandidatų į pretendentus (ko ne apaštalai?) siekia aukščiausio posto valstybėje, tačiau dar šiandien dalis j...
-
Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės3
Du dešimtmečiai Europos Sąjungoje (ES) atnešė neabejotiną ekonominį progresą – didėjantį šalies konkurencingumą, augančias gyventojų pajamas ir perkamąją galią. Tačiau nemažiau svarbu įvertinti ir demografinius bei s...
-
Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė
Terorizmas padėjo gimti Vladimiro Putino režimui. 1999 metų rudenį dirbdamas korespondentu Maskvoje, mačiau, kokį siaubą visuomenei atnešė kruvini daugiabučių namų sprogdinimai Rusijos sostinėje ir kitur. ...
-
Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?
Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas, bent jau toks įspūdis susidaro stebint situaciją mūsų valstybėje. ...
-
Dresūros mokykla4
Akimirką stabtelėję pagalvokime, ką nuveikiame per tris minutes. Per šešias. Visa, ką darome įprastomis aplinkybėmis, atliekame nesižvalgydami į chronometrą. Nebent gaiviname širdies smūgį patyrusį žmogų, lenktyniaujame su g...
-
Pravieniškių choras – be solisto9
Kol Lietuvoje sutartinai buvo dejuojama dėl tarpinių atsiskaitymų, o Vilniuje laidojo „Dėdę Vanią“, vienos Jurbarko mokyklos tualete nepilnametis talžė kitą tokį pat. Daužė, suprantama, į veidą, sunkėsi kraujas ir sirpo mėlynės. Vi...
-
Nekantriųjų karta5
Rytoj pradėsime Didžiąją savaitę prieš Velykas. Krikščionims tai – ypatingas laikas nuo Kristaus įžengimo Jeruzalėn Palmių sekmadienį iki jo prisikėlimo Velykų rytą. Gyvenantiems be tikėjimo – ypatingos skubos laikas. J...
-
Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė3
Būtent toks įspūdis susidaro, stebint paskutines dienas poste skaičiuojančio mūsų krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko veiksmus. ...
-
E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka
Prancūzijos politika Ukrainos atžvilgiu dažnai yra ydinga, bet niekada nebūna nuobodi. Normandijos formatas ir Minsko susitarimai po pirminio Rusijos puolimo prieš Ukrainą 2014-aisiais atskleidė senųjų Vakarų šalių požiūrį į Rusijos...