Kibernetinėje erdvėje mėginimai apvogti vyksta kiekvieną dieną. Žvilgtelėkite į elektroninio pašto dėžutės brukalų skiltį – joje gali rasti sveikinimų laimėjus loterijoje, neįtikėtinai gerų paskutinės minutės pasiūlymų ar dosnų pasiūlymą investuoti jūsų pinigus, taip pat žinomų įmonių pranešimus imituojančių laiškų ir kitų panašių mėginimų apgauti. Viliojančių reklamų pasiūlymų su neaiškiomis nuorodomis apsčiai sulaukiame ir socialiniuose tinkluose.

Nors užtektų kiek atidžiau panagrinėti gautą pasiūlymą, kad įžvelgtume apgaulę, visgi pasiduodame įtakai ir puolame vykdyti nurodytus veiksmus. Kodėl taip pasielgia net ir tie, kurie sakosi girdėję apie tokius sukčiavimus ir ne kartą juos sėkmingai ignoravę? Teigiama, kad nuo tokių sukčių žmonės dažniausiai nukenčia dėl dviejų priežasčių: išgąsčio arba noro pasinaudoti geru pasiūlymu. Ir vienu, ir kitu atveju adrenalinas skubina veikti. Noras skubiai veikti gali užvaldyti pamačius reklamą, siūlančią įsigyti jums labai patinkantį daiktą už itin mažą kainą, su prierašu, kad akcijos laikas tuojau baigsis. Skubame pirkti ir net nepastebime, kad elektroninė parduotuvė nėra tikra. Norėję įsigyti pirkinį už kelis kartus mažesnę negu rinkos kainą, galiausiai tuos pinigus tiesiog padovanojame sukčiams.

Budrumą prarandame ir tuomet, kai aplanko blogos žinios. Klasikinis pavyzdys: sulaukiate pranešimo, kad artimas žmogus sukėlė avariją, todėl jam skubiai reikalingi grynieji pinigai. Arba sulaukiate skambučio iš teisėtvarkos atstovu prisistačiusio sukčiaus, prašančio padėti sustabdyti galimą nusikaltimą ir tuojau pat atskleisti savo prisijungimo prie banko sąskaitos duomenis. Manipuliavimas emocijomis yra subtilus, bet galingas įrankis, todėl užkibti ant sukčių kabliuko gali bet kas, net ir tie, kurie sako turį tam imunitetą. Tokių ir panašių sukčių atakų, kurios yra vykdomos pasitelkiant vadinamąją socialinę inžineriją, kai auka yra suklaidinama ir pati, neįtardama klastos, sukčiams atiduoda savo pinigus ar savo duomenis, ateityje tik daugės. Sukčiai naudoja vis sudėtingesnius klaidinimo būdus savo tikslams pasiekti, todėl žmonės turėtų būti budrūs ir atidūs saugodami savo duomenis.

Kalbant apie duomenų apsaugą internete, norisi pirmiausia priminti apie slaptažodžių saugumą. Vis dar neretai slaptažodžius sukčiai sužino paprasčiausiu būdu – juos atspėja. Sutikite, klasika tapusį Qwer123456 atspėti paprasta. Saugoti prisijungimo prie įvairių paskyrų internete duomenis tampa dar svarbiau sukčiams išmanėjant ir ieškant naujų sukčiavimo būdų apie kuriuos mažai dar kas žino. Pavyzdžiui, paskyrų socialiniuose tinkluose vagystės. Net jei ir neturite daug sekėjų „Facebook“, gavę prieigą prie jūsų paskyros sukčiai gali padaryti nemažai žalos. Pirmiausia, jie gali parduoti jūsų (kartu su kitų pavogtų paskyrų) duomenis vadinamajame tamsiajame internete. Kibernetiniai nusikaltėliai taip pat gali jūsų vardu mėginti pasiskolinti pinigų iš jūsų draugų, prisijungti prie kitų tinklalapių, prie kurių anksčiau jungėtės naudodami „Facebook“. O jeigu per savo paskyrą perkate reklamą, jūsų pinigai gali būti nukreipti trečiųjų šalių sukurtų puslapių reklamai.

Slaptažodis turėtų būtų sudarytas bent iš aštuonių simbolių, tarp kurių būtų ir raidžių, ir skaitmenų. Jį galėtų sudaryti ir sakinys – kuo daugiau simbolių, tuo sunkiau jį atspėti. Be to, jau dabar daugelis didžiųjų interneto bendrovių siūlo dviejų veiksnių autentifikaciją – naudokitės ir ja. Jungiantis su dviejų faktorių autentifikacija prie paskyrų teks įvesti ne tik slaptažodį, bet ir papildomą kodą, kurį gausite į savo išmanųjį telefoną. Kodas yra vienkartinis, generuojamas jums jungiantis prie paskyros. Žinoma, toks prisijungimas nebus patogus, jei esate įpratę naudotis slaptažodžio įsiminimo galimybe arba prie visų savo paskyrų jungiatės su tuo pačiu slaptažodžiu, tačiau taip užsitikrinsite daugiau saugumo. Metas pripažinti, kad laikai, kai gyvenimas internete galėjo būti sąlyginai saugus ir be papildomų aktyvaus saugumo priemonių, ko gero, jau negrįžtamai praėjęs, todėl vis dažniau teks rinktis – daugiau saugumo arba daugiau patogumo.