.png)
- Violeta Juodelienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Violeta Juodelienė
Abiturientų šeimose – pats sujudimas: kas jau sužinojo, kas dar sužinos, kuriuo keliu vakarykščiai mokiniai leisis į suaugusiųjų pasaulį. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, juolab – aukštosios mokyklos, džiūgauja: nors, palyginti su 2018 m., bendrojo priėmimo informacinėje sistemoje užsiregistravo mažiau jaunuolių, bet šis skirtumas vis tiek mažesnis nei bendras abiturientų skaičiaus nuosmukis. Tačiau tereikia artimiausioje savo aplinkoje palyginti svetur studijuoti besiveržiančių ir norinčių likti Lietuvoje jaunuolių skaičius – optimizmo kalnai bemat aptirps.
Panašiai tendencijai nuteikė dar pavasarį atlikta moksleivių apklausa. Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro tyrimas atskleidė, kad prastesnėmis sąlygomis gyvenantys ar bent kiek nuo pirmūnų atsiliekantys moksleiviai savo artimiausią ateitį sieja su užsieniu. Kodėl? Ekspertai dalijasi nuogąstavimais, kad potencialūs emigrantai – neefektyvios švietimo sistemos socialinės įtraukties produktas. Esą blogesnėmis materialinėmis sąlygomis gyvenančių šeimų atžalos prasčiau motyvuojamos ar neturi galimybių geriau mokytis ir pasaulėžiūrą plėsti popamokinėje veikloje. Tokia traktuotė – puikus impulsas mažinti kontrastus, kuriais gyvena ir kuriais mąsto vadinamasis sėkmės elitas ir masė vidutinių statistinių moksleivių.
Studijos užsienyje dažną jaunuolį sugundo it mus, suaugėlius, paskutinės minutės kelionė, kai išvydę solidžią nuolaidą nebepastebime besirenką prasčiausią viešbutį ir akmenuotą paplūdimį.
Stebėdami akyse nykstančias studijų kryptis ir niekaip negrįžtančius abiturientų srautus vis dar turi apie ką pamąstyti ir universitetai su kolegijomis. Tačiau barstant galvą pelenais, pravartu suvokti, kad abiturientų emigracija iš dalies sukelia ar apsunkina ir paprasčiausias žmogiškasis faktorius. Šiuo atveju – vis dar neslūgstanti mada studijuoti užsienyje. Juk renkantis universitetus ar kolegijas anaiptol ne visada lemiamą vaidmenį vaidina geresnė studijų kokybė ar perspektyva įsidarbinti pagal įgytą specialybę. Studijos užsienyje dažną jaunuolį sugundo it mus, suaugėlius, paskutinės minutės kelionė, kai išvydę solidžią nuolaidą nebepastebime besirenką prasčiausią viešbutį ir akmenuotą paplūdimį. Tik nuvažiavus į paskirties vietą paaiškėja, kad ir studijos, ir galimybės nuoširdžiai studentauti įsivaizduotos kitaip.
Švietimo sistemos veikėjai gali pasiguosti: visos mados ne tik pernakt išauga į gaivališką bangą, bet lygiai taip pat ūmai ir atslūgsta. Ir tam, žinoma, taip pat reikia ruoštis.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
Pirmieji prezidento rinkimų k...
-
Sniegas Vilniuje pavasarį...
-
„Econovus“ teritorijoje ki...
-
A lygos rungtynės: Vilniaus ...
-
Saulėgrąžų sodinimas Tusku...
-
LKL: Kauno „Žalgiris“ ...
-
Klaipėdos valstybinio muzikin...
-
Klaipėdos valstybinio muzikin...
-
Maitinimo sektoriaus darbuotoj...
-
G. Landsbergis susitiko su Eur...
-
E. Lucasas: pavėluotas JAV pagalbos paketas Ukrainai turėtų išsklaidyti niūrią nuotaikąSkleidžiasi pavasaris. Nusilpę Ukrainos gynėjai gaus dalį jiems reikalingos amunicijos. Nukentėję Ukrainos miestai turėtų gauti daugiau oro gynybos priemonių. JAV politinė sistema pagaliau, vėluodama pusę metų, pasiekė rezultatą, kurio norėjo d...
-
Willkommen in Litauen8Vos Vyriausybė ir „Rheinmetall“ pasirašė ketinimų protokolą dėl amunicijos gamyklos Lietuvoje, jau tą pačią dieną ėmė tyliai mutuoti nepasitenkinimo erzelis. Kadangi gamyklą planuojama statyti ant Sveikatos mokslų universiteto v...
-
Kur eina karavanas?16Dar neišsivadėjo keturių komunarų aura Ramybės parke – jau iš peties triūsia naujo paminklo statytojai. Nors sakoma, kad dovanotam arkliui į dantis nežiūrima, kauniečiai išdrįso: ne visi entuziastingai sutinka verslininko i...
-
Autoritarinis populizmas: kur slypi pavojai?111950-aisiais parama populistinėms jėgoms svyravo ties 10 proc., 2023 m. išaugo beveik iki 27 proc., rodo švedų analitinio centro TIMBRO ir Europos laisvosios rinkos analitinių centrų tinklo EPICENTER parengtas Autoritarinio populizmo indeksa...
-
Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?5Lietuvą pasiekė puiki žinia – Vokietijos gynybos pramonės gigantas ,,Rheinmetall AG‘‘ planuoja statyti Lietuvoje amunicijos gamyklą. Tai ne tik geros ir ilgalaikės darbo vietos viename iš Lietuvos regionų, Lietuvos eksporto didi...
-
Žiurkėnas mumyse8Reikia saugoti savo kailiuką, nes gyvename kosminės įtampos laikais. Todėl svarbu ne gynyba, o mityba. Visavertė. Tokia yra mūsų, žiurkėnų, ambicija. Misime iki susivėmimo ir gal išvengsime susinaikinimo. ...
-
Po Sibirą – be vadovo3Įpusėjus 1911-ųjų vasarai, Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) persikėlė į Vologdos miestą, mat caro valdžia jam čia leido pagyventi porą mėnesių. Vologdoje jis trumpam buvo užmezgęs romaną su paaugle Pelagėja Onufr...
-
Kur dingo rinkimų kampanija?9Gerai kažkas pastebėjo, kad pas mus nevyksta jokia rinkimų į šalies prezidentus kampanija. Praėjusią savaitę jau buvo paskelbti visi oficialūs kandidatai, tarp kurių yra milijonierių, tačiau nematyti nei plakatų, nei skelbimų su vieš...
-
Ugnis ir vanduo1Pastarąsias dienas pasaulyje kažkaip nevaldomai įsišėlo ugnis ir vanduo – dvi iš keturių stichijų ar pradinių elementų, sukūrusių Žemę ir sudarančių jos egzistencijos pagrindą. Bent jau taip mąstyta Antikoje. ...
-
Žodžiais dvoko nepridengsi2Paputojo vienuoliktokų tarpinių patikrinimų jovalas, pakaitinis jo maišytojas garsiai trinktelėjo durimis, palikdamas dvoką uostyti 26 tūkst. gimnazistų, jų tėvams ir mokytojams. ...