„Nors politinių partijų susitarime dėl Lietuvos švietimo politikos numatyta didinti finansavimą mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) veiklai, Vyriausybės pateiktame biudžeto projekte lėšų tam skirta beveik perpus mažiau nei susitarta. Negana to, netgi bandoma nuslėpti, kad įsipareigojimų nebus laikomasi: informacija apie MTEP finansavimą pateikiama pridėjus aukštajam mokslui skirtas lėšas, lyginama su ankstesniu finansavimu“, – sakė Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Lukas Savickas.
2021-aisiais pasirašytame nacionaliniame politinių partijų susitarime dėl švietimo nurodoma, kad, nuo 2022 m. kasmet tolygiai augant valstybės finansavimui, 2030 m. pabaigoje valstybės biudžeto asignavimai MTEP veiklai aukštajame moksle ir valdžios sektoriuje turi siekti ne mažiau kaip 1 proc. BVP. Pagal šį susitarimą biudžete iki 2024 m. pabaigos tam turi būti skirta ne mažiau kaip 0,75 proc. BVP.
Taigi, pabrėžė L. Savickas, susitarime užfiksuotas ne tik tolygaus MTEP finansavimo didinimas, bet ir konkretus tarpinio laikotarpio rodiklis, kurį turėtume pasiekti iki 2024-ųjų pabaigos. Vis dėlto Vyriausybės pateiktame kitų metų biudžeto projekte matome, kad lėšų nepakanka.
Seimui pateiktame 2024 m. valstybės biudžeto įstatymo projekte MTEP veiklai numatyta 324,6 mln. Eur (įskaitant atlyginimus). Toks finansavimas sudaro vos 0,43 proc. BVP. Pagal Susitarimą MTEP veiklai iki 2024 m. pabaigos turi būti skiriama 569,6 mln. eurų.
„Tokiais tempais, kai biudžeto eilutėse „pasimeta“ 245 mln. eurų, iki 2030-ųjų, geriausiu atveju, pasieksime tik 0,75 proc. BVP. Tad jei valdantieji nepaiso šio įsipareigojimo, ko galima tikėtis kitose srityse? Užtenka, kad, nesulaukę tinkamo valdžios dėmesio, kasmet dėl nepakankamo finansavimo ir mažų atlyginimų priversti streikuoti mokytojai. Ar kažkam norisi, kad radikalių priemonių griebtųsi ir kiti specialistai? Tokiu atveju net prarastas pasitikėjimas valdantiesiems būtų mažiausia problema“, – grėsmę įžvelgė frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys L. Savickas.
Tokiu atveju net prarastas pasitikėjimas valdantiesiems būtų mažiausia problema.
Spartūs technologijų pokyčiai pasaulyje diktuoja būtinybę ir Lietuvai vystyti technologinį kūrybinį potencialą ir kurti nacionalinę mokslo, technologijų bei inovacijų – aukštos pridėtinės vertės – ekosistemą. Tik, atkreipia dėmesį politikas, panašu, kad valdantieji tai pamiršo.
„Nejau negana to, kad dėl Vyriausybės pradelstų reformų Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF) lėšos nepasiekė Lietuvos tokia apimtimi, kokia buvo suplanuotos? Šios lėšos ypač svarbios ekonomikos atsigavimui ir prisitaikymui prie augančių iššūkių. Negalime leisti, kad lėšos svarbioms sritims nebūtų skiriamos ir nacionaliniu lygmeniu“, – įsitikinęs Ekonomikos komiteto narys.
Pasak L. Savicko, investicijos į mokslo pasiekimus ir technologijų vystymą ilgalaikėje perspektyvoje su kaupu atsiperka, bet šiuo metu Lietuvoje fiksuojamas dvigubas mokslo ir studijų finansavimo atotrūkis nuo atitinkamo ES ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) vidurkio.
„Tam, kad būtų laikomasi bendro visų partijų pažado, su Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ kolegomis trečiadienį pateikiau pasiūlymo projektą, kuriuo prašau rasti trūkstamus 245 mln. eurų jaunųjų mokslininkų skatinimui likti dirbti Lietuvos aukštojo mokslo sistemoje ir susigrąžinti ar pritraukti talentus iš užsienio. Mums reikalingi ilgalaikiai sisteminiai ir strateginiai sprendimai“, – pabrėžė L. Savickas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvos ūkis metus pradėjo su nauja energija
Statistikos departamento duomenimis, pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvos bendrasis vidaus produktas per metus išaugo 2,9 proc., o palyginti su paskutiniuoju 2023 m. ketvirčiu jis padidėjo 0,8 proc. Didžiausią teigiamą įtaką BVP pokyči...
-
Rinkimai – visuomenės brandos įvertinimas2
Rinkimai demokratinėje valstybėje – tai pirmiausia visuomenės brandumo įvertinimas, tarsi lakmuso popierėlis, parodantis, kiek laisvos Lietuvos piliečiai turi galimybių ir noro per rinkimus išreikšti savo valią ir lemti valstybės r...
-
Rinkimų kampanija lygi nuliui5
Rinkimų į valstybės vadovo postą šiemet nebus, prezidento institucija po D. Grybauskaitės – nususinta ir nebeaktuali. Tyla, ramybė ir bangų ošimas – kampanija lygi nuliui. Kybo tik keli ironiški premjerės plakatai tarp ...
-
Kaip prisivyti Europos Sąjungos vidurkį ne tik vartojant, bet ir kaupiant ateičiai?3
Pastarąjį dešimtmetį pajutome tikro „vakarietiško“ gyvenimo skonį. Mūsų jau nebestebina kavos puodelio kaina Madride, nes Vilniuje už jį mokame beveik tiek pat. Daugeliui savotišku standartu tapo ir savaitgalio kelion...
-
(Ne)reikalingos knygos
Užbaigdami Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę, šiandien bibliotekininkai leisis į žygį Plateliuose. Tai šios profesijos atstovų žinutė visuomenei, kad bibliotekininkai – ne tarp knygų lentynų užsisklendusi, o aktyvi,...
-
Vagių ir šliundrų sovietai19
Niekas negali pasakyti, ką Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) iš tiesų veikė nuo 1913-ųjų rudens iki 1917-ųjų pavasario, gyvendamas Sibiro tremtyje. ...
-
Mergelė Bufetava6
Prastai lietuviškai kalbantis pilietis Z. Z. turėjo jugoslavišką bufetą. Kažkada pirktą pagal pažintis už talonus. Nors Jugoslavijos jau nėra, tačiau bufetas tebestovi. Virš bufeto ant sienos prikalta Rusijos vėliava. Kartą, kai...
-
Pirmi mero V. Benkunsko kadencijos metai: sostinė išsirinko merą, kuris dirba puse etato4
Kasmetinė mero ir tarybos darbų ataskaita ilgus metus buvo privalomas dokumentas, kurį miesto vadovas kasmet pateikdavo vilniečiams, kad jie galėtų matyti, kaip vykdomi valdžios įsipareigojimai. Šią tradiciją įvedė Artūras Zuokas, ka...
-
Timūras be būrio
Potvynis Sibire nesibaigia, užtvindė jau ir urano kasyklas (skęstantys miestai, kaimai, namai su visu gyvuoju inventoriumi šiuo atveju – ne tiek svarbūs), taiką vis drumsčia ukrainiečių koviniai dronai (nepainioti su kovinėmis žąsimis),...
-
Atstatėme istorinį teisingumą3
Man, kaip partizano ir tremtinės dukrai, itin svarbu ir labai džiugu, kad balandžio 18-ąją Seime įstatymo pakeitimu atstatytas istorinis teisingumas nuo okupacijų nukentėjusiems panašaus likimo Lietuvos gyventojams. Mano inicijuotoms Asmenų, nu...