Tiesa, ir vėl likome estų užnugaryje. Praėjusiais metais Lietuvoje augo visi sektoriai, bet lūkesčius labiausiai viršijo apdirbamosios gamybos sektorius. Jau žinomi 2020 metų sausio ir vasario ekonominiai duomenys rodo, kad šalies ūkio kryptis ir greitis per pirmus du mėnesius pasikeitė nedaug. Tačiau tai jau yra praeitis. Koronaviruso kelionė po pasaulį sukūrė audrą, kurios padarinius Lietuvos verslas pradeda matyti tik dabar, o didžiausia banga tik dar formuojasi.

Mūsų sausį nustatyta 2,5 proc. Lietuvos ekonomikos augimo prognozė 2020 metais buvo atsargi ir suteikia galimybę sugerti galimą kelių dešimčių procentinių punktų koronaviruso neigiamą įtaką mūsų šalies ekonomikai. Tačiau kasdien auga tikimybė, kad lengvai Lietuvos ekonomika nebeišsisuks. Jeigu ilgiau, negu tikimės, didės užsikrėtusiųjų koronavirusu skaičius už Kinijos ribų ar juo labiau Lietuvoje įvyks viruso protrūkis, nuostoliai ekonomikai bus gerokai didesni, ir prognozę teks netrukus ir gerokai mažinti. Be to, OPEC narių ir Rusijos nesutarimas dėl tolesnio naftos gavybos lygio, dėl kurių nafta per dieną atpigo beveik trečdaliu, taip pat didina recesijos tikimybę pasaulyje.

Tarptautinės institucijos pradėjo karpyti mums svarbiausios euro zonos ūkio plėtros prognozes, bet jos nėra smarkiai bloginamos, kol nėra pirmųjų realių duomenų iš svarbiausių ekonomikos sektorių ir tenka remtis prielaidomis, kas būtų, jeigu būtų. Kovo 12 dieną vyks Europos Centrinio Banko valdančiosios tarybos posėdis, kurio sprendimai ir banko vadovės komentarai atskleis, kaip padėtį ir euro zonos ekonomikos perspektyvas vertina centrinių bankų komandos, kurios gali gauti daugiausiai naujausių duomenų.

Lietuvoje koronavirusas jau neša nuostolius kelionių organizatoriams, apgyvendinimo, maitinimo įstaigoms, transporto sektoriui. Kur kas rimtesnės problemos ekonomikai kils, jeigu pradės strigti užsakymai pramonei, bet apie tai bent garsiai kol kas niekas nešneka. Dar vasarį pramonės pasitikėjimo rodiklis buvo didžiausias nuo 2008 metų krizės (palyginti su ankstesnių metų vasario mėn. rodikliais), o tai žada, kad ir kovas pramoninkams bus neblogas. Visgi susijaukusios tiekimo grandinės pasaulyje didesnės žalos gamybininkams pridarys antrą ketvirtį. Daugiau problemų kils ne dėl tiekimo sutrikimų iš Kinijos, o dėl galinčių mažėti užsakymų iš Europos daugėjant tokių regionų, kaip Šiaurės Italija, kuriose paskelbiamas karantinas. Kinijos ekonomika jau dabar didina apsukas ir balandžio pabaigoje, jeigu neatsinaujins užsikrėtimų koronavirusu protrūkis, ūkis grįš prie ankstesnio ritmo.

Beje, nepaisant praėjusiais metais vyravusių pesimistinių pasaulio ekonomikos prognozių, apdirbamosios gamybos įmonės džiugino investicijų gausa. 2019 metais šio sektoriaus įmonės investavo net 20,5 proc. daugiau negu 2018 metais. Daugiausiai investavo baldų, variklinių transporto priemonių ir maisto produktų gamybos bendrovės. Šiemet tokio rezultato gamybininkams pakartoti nepavyks. Kita vertus, valstybės sektoriaus investicijos šiemet neturėtų mažėti. Prognozuojame, kad ir statybų sektoriaus apimtis šiemet dar didės.

Labai jautrus tiekimo grandinių problemoms yra mūsų transporto sektorius. Pastaraisiais metais Lietuvos vežėjai labai sparčiai augo Europoje nukonkuruodami Vakarų kolegas. Tačiau tikėtinas krovinių kiekio sumažėjimas Europos rinkoje kovo–balandžio mėnesiais konkurenciją padarys dar aštresnę, ir skaudės visiems, o ypač mažesnėms transporto bendrovėms. Nepamirškime ir artėjančio Mobilumo paketo neigiamų padarinių. „Sodros“ duomenimis, apdraustų sunkiasvorių transporto priemonių vairuotojų skaičius Lietuvoje jau mažėja nuo 2019 metų vidurio.

Vartotojų lūkesčiai vasarį dar buvo istoriškai geri, tačiau artimiausiais mėnesiais jie taps prastesni ir nebepavyks pakartoti mažmeninės prekybos augimo sausį rezultato, kai apyvarta lyginamosiomis kainomis padidėjo 5,5 procento. Įdomu ir tai, „Sodros“ sausio mėnesio duomenys rodo, kad atlyginimai pirmą metų mėnesio augo nė kiek ne lėčiau negu praėjusiais metais. Priminsime, kad vidutinis darbo užmokestis prieš mokesčius praėjusiais metais Lietuvoje padidėjo 8,8 procento. Visgi dėl didesnių eksportuotojų laukiančių problemų prognozuojame, kad 2020 metais vidutinis darbo užmokestis prieš mokesčius augs lėčiau – 7,5 proc., o 2021 metais augimas sulėtės iki 5,8 procento.

Nekeičiame šių metų 2,4 proc. vidutinės metinės infliacijos prognozės. Kol kas koronavirusas daro neigiamą įtaka infliacijai. Kovą toliau mažėja žaliavinės naftos ir kartu degalų kaina, pinga kitos žaliavos ir energetiniai ištekliai biržose (elektra, gamtinės dujos). Kita vertus, dėl trūkinėjančios prekių tiekimo grandinės artimiausiais mėnesiais gali didėti importuojamų prekių kaina.

Tokiu sunkiai prognozuojamu metu ramina tai, kad Lietuvos ekonomikos, kredito rinkos ir gyventojų finansinė būklė yra gerokai geresnė negu prieš 2008 metų ekonomikos nuosmukį. Jeigu ši audra pasaulio ekonomikoje išties bus trumpa, didelių ekonominių nuostolių Lietuvai dar įmanoma išvengti.