.png)
- Saulius Pocius
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Saulius Pocius
Ar Lietuvoje ministru gali būti debilas? Šiandien jau aišku: juo gali tapti ir beviltiškai primityvus asilas su unitazu vietoj galvos.
Jei į svarbias valstybės pareigybes būtų priiminėjama ne pagal politinę priklausomybę ar madingą lytį, o pagal kompetenciją arba bent jau pagal IQ, taip apgailėtina nebūtų.
Tačiau dabar regime nuolatinį liūdesį: ir Seime, ir vyriausybėje gali atsidurti bet kuri molio galva. Nes tinkamumą lemia ne žmogaus profesionalumas ir nuovoka, o tai, ar jis yra moteris ir ar jis priklauso kokiai nors politinei kuopelei. Kad ir aplipusiai koloradinėmis lervomis.
Tačiau opiausias dalykas yra ne tas visiškas nusidurniavimas. Klaikiausi yra sovietinio ubago įpročiai paėsti valdiškame baliuje. Gink dieve, ne iš savo kišenės, geriausia – kolchozo ar valstybinės įmonės sąskaita. Tas bendro rijimo aktas vadinamas "kolektyvo motyvacija".
Na, taip, reikia ir švenčių, ir fejerverkų, ir dovanų. Tačiau sovietinio molio galvos iki šiol nesugeba suvokti, kad visa tai turi būti perkama ne valstybės, o savais pinigais.
Tik pažvelkite, kiek prieš Kalėdas vyksta viešųjų pirkimų šventinėms ir maitinimo paslaugoms. Valstybės įstaigų sąskaita perkami tortai, putojantis vynas, antrieji patiekalai, saldainiai ir šokoladas. Kasmet už šimtus tūkstančių, kurie galėjo būti skirti kelių tiesimui, akis rėžiančio skurdo ir eilių poliklinikose mažinimui.
"Žmonėms juk reikia švenčių", – į atlapus kimba valdiškų įstaigų valdovai, tarsi skydu dengdamiesi dar ir tuo, kad dalį lėšų atseikėja darbuotojų vaikų dovanėlėms.
Na, taip, reikia ir švenčių, ir fejerverkų, ir dovanų. Tačiau sovietinio molio galvos iki šiol nesugeba suvokti, kad visa tai turi būti perkama ne valstybės, o savais pinigais. Kaip ir ėsti negalima už valdiškus pinigus, nors tas ėdrumu pagarsėjęs ministras to niekaip neįgali pats sau išsiaiškinti.
Ir ėsti už svetimus, ir imti už biudžeto lėšas nupirktas gėlytes jubiliejaus proga yra amoralu. Ir už valdiškus pinigus pirkti vaikučiams dovanėles amoralu lygiai taip pat, kaip ir už valstybės lėšas teatro bufete sriaubti šventinį šampaną.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
Kandidatų į prezidentus deba...
-
LKL: Kauno „Žalgiris“ ...
-
Vilniaus „Žalgiris“ – G...
-
Ledo ritulio rungtynės: Lietu...
-
Eisena Pasaulinės mamų psich...
-
Serialo „Ne tau, Martyna!...
-
Įkurta kairioji partija „KA...
-
Rezervo kariai atvyko į kari...
-
Profesinių sąjungų eitynės...
-
Ledo ritulio rungtynės: Lietu...
-
Juoda – tai balta1Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos daugumos turėjo nė kiek nenustebinti kreivais minčių vingiais ne pirmąkart pasižyminčio Rusijos atstovo V. Nebenzios kritika dėl naujai parengto rezoliucijos projekto, šįkart liečiančio bosnių musulmonų gen...
-
Lietuvos ūkis metus pradėjo su nauja energijaStatistikos departamento duomenimis, pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvos bendrasis vidaus produktas per metus išaugo 2,9 proc., o palyginti su paskutiniuoju 2023 m. ketvirčiu jis padidėjo 0,8 proc. Didžiausią teigiamą įtaką BVP pokyči...
-
Rinkimai – visuomenės brandos įvertinimas4Rinkimai demokratinėje valstybėje – tai pirmiausia visuomenės brandumo įvertinimas, tarsi lakmuso popierėlis, parodantis, kiek laisvos Lietuvos piliečiai turi galimybių ir noro per rinkimus išreikšti savo valią ir lemti valstybės r...
-
Rinkimų kampanija lygi nuliui7Rinkimų į valstybės vadovo postą šiemet nebus, prezidento institucija po D. Grybauskaitės – nususinta ir nebeaktuali. Tyla, ramybė ir bangų ošimas – kampanija lygi nuliui. Kybo tik keli ironiški premjerės plakatai tarp ...
-
Kaip prisivyti Europos Sąjungos vidurkį ne tik vartojant, bet ir kaupiant ateičiai?3Pastarąjį dešimtmetį pajutome tikro „vakarietiško“ gyvenimo skonį. Mūsų jau nebestebina kavos puodelio kaina Madride, nes Vilniuje už jį mokame beveik tiek pat. Daugeliui savotišku standartu tapo ir savaitgalio kelion...
-
(Ne)reikalingos knygosUžbaigdami Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę, šiandien bibliotekininkai leisis į žygį Plateliuose. Tai šios profesijos atstovų žinutė visuomenei, kad bibliotekininkai – ne tarp knygų lentynų užsisklendusi, o aktyvi,...
-
Vagių ir šliundrų sovietai19Niekas negali pasakyti, ką Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) iš tiesų veikė nuo 1913-ųjų rudens iki 1917-ųjų pavasario, gyvendamas Sibiro tremtyje. ...
-
Mergelė Bufetava6Prastai lietuviškai kalbantis pilietis Z. Z. turėjo jugoslavišką bufetą. Kažkada pirktą pagal pažintis už talonus. Nors Jugoslavijos jau nėra, tačiau bufetas tebestovi. Virš bufeto ant sienos prikalta Rusijos vėliava. Kartą, kai...
-
Pirmi mero V. Benkunsko kadencijos metai: sostinė išsirinko merą, kuris dirba puse etato4Kasmetinė mero ir tarybos darbų ataskaita ilgus metus buvo privalomas dokumentas, kurį miesto vadovas kasmet pateikdavo vilniečiams, kad jie galėtų matyti, kaip vykdomi valdžios įsipareigojimai. Šią tradiciją įvedė Artūras Zuokas, ka...
-
Timūras be būrioPotvynis Sibire nesibaigia, užtvindė jau ir urano kasyklas (skęstantys miestai, kaimai, namai su visu gyvuoju inventoriumi šiuo atveju – ne tiek svarbūs), taiką vis drumsčia ukrainiečių koviniai dronai (nepainioti su kovinėmis žąsimis),...