Quantcast

Kaip mokslininkai gali padėti karo niokojamai Ukrainai

  • Teksto dydis:

Atsižvelgdamas į įtemptą geopolitinę situaciją Europoje, Kauno technologijos universitetas (KTU), kaip akademinė institucija, siekia prisidėti prie Europos Sąjungos (ES) gynybos užtikrinimo. KTU jungiasi prie ES gynyba besirūpinančių padalinių, skirtų saugumui ES užtikrinti. Mokslininkai ir moksliniai padaliniai prisidės prie grėsmių vertinimo politikos vystymo, savo žiniomis ir praktika padės identifikuoti, vertinti ir neutralizuoti hibridines ir kibernetines grėsmes.

Subūrė ekspertus

„Kibernetinio saugumo sritis ypač dinamiška. Mums, kaip valstybei, svarbu būti šios nuolatinės kaitos priešakinėse linijose, geriau suprasti esamas tendencijas ir daryti joms įtaką. Čia ypač svarbus yra universitetų, kaip tiriamųjų centrų, vaidmuo. Džiaugiuosi, kad galime įnešti savo indėlį į didesnį Lietuvos kibernetinį saugumą, ir tikiu, kad šis indėlis kiekvienais metais tik augs“, – teigia KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (SHMMF) dekanas Ainius Lašas.

KTU SHMMF jau beveik metus veikia „FrogLab“ padalinys, kuriame dirba saugumo ir gynybos politikos, kibernetinių grėsmių ir dezinformacijos sklaidos mokslininkai. Tai tarpdalykinis ir tarptautinis mokslininkų padalinys, kuris subūrė įvairių saugumo sričių ekspertus.

„Dalijamės moksline patirtimi, pavyzdžiui, konsultuojame ir atliekame mokymus kibernetinio saugumo infrastruktūros užtikrinimo, kibernetinių nusikaltimų analizės, informacinės saugos planavimo klausimais“, – teigia KTU „FrogLab“ laboratorijos tyrėja Rasa Kasperienė.

Svarbu: R.Kasperienė teigia, kad valdžios, verslo ir mokslo bendruomenės galėtų dirbti dar glaudžiau siekdamos pasirūpinti ES žmonių saugumu. (KTU nuotr.)

Privertė grįžti

„FrogLab“ ekspertai ne tik turi mokslinį išsilavinimą ir vykdo mokslinę veiklą, bet ir yra įgiję praktinių gynybos žinių – jie yra dirbę įvairiose saugumą užtikrinančiose tarnybose. Vienas iš „FrogLab“ padalinio narių, KTU SHMMF doktorantas Paulius Klikūnas yra deleguotas į ES misiją Ukrainoje ir šiuo metu yra šios misijos narys. Prasidėjus Kijevo bombardavimui P.Klikūnas grįžo į Lietuvą.

„Šiandien Europos gynybos aktualumas matomas ne tik iš ES politinės pozicijos, bet ir praktiškai. Misijos metu įsitikinome, koks svarbus visuomenės ir visų ES narių įsitraukimas stiprinant saugumą ir gynybos pozicijas. Buvimas misijoje Ukrainoje ir darbas universitete leido mokslines žinias patikrinti ir pritaikyti praktikoje. Grįžtamasis rezultatas būtinas mokslininkams ir saugumo politikos ekspertams”, – teigia P.Klikūnas.

Pasak jo, „FrogLab“ – tai pirmoji Lietuvoje laboratorija, padėsianti didinti  pajėgumus ES civilinio saugumo sektoriaus misijoms technologijų panaudojimo srityje, stiprinanti ES bendro saugumo ir gynybos politiką.

Buvimas misijoje Ukrainoje ir darbas universitete leido mokslines žinias patikrinti ir pritaikyti praktikoje.

Tikslas – stiprinti

KTU mokslininkai yra ir Europos saugumo ir gynybos koledžo nariai (ESDC). Šis ES padalinys prisideda prie ES užsienio politikos ir saugumo užtikrinimo regione ir už jo ribų. Saugumo ir gynybos koledžo tikslas – suburti geriausius Europos gynybos ir saugumo ekspertus ir dalytis gerąja praktika su ES narių gynyba ir saugumu besirūpinančiomis įstaigomis. KTU tyrėjai dalyvauja kibernetinio saugumo, technologijų ir doktorantūros mokyklos klasterių veikloje.

Į ES gynybos politiką KTU įsitraukė dar prieš prasidedant neramumams Ukrainoje. KTU „FrogLab“ laboratorijos nariai, siekdami stiprinti ES gynybines ir saugumo pozicijas, prisijungė prie kitų ES saugumu ir gynyba besirūpinančių padalinių ekspertų ruošimo programų „Centre for European perspective (EUCTG)“ ir „Common Security and defence policy (CSDP)“.

KTU „FrogLab“ laboratorijos tyrėja R.Kasperienė teigia, kad valdžios, verslo ir mokslo bendruomenės galėtų dirbti dar glaudžiau siekdamos pasirūpinti ES žmonių saugumu.

„Akademinė bendruomenė gali pasiūlyti naujausių mokslinių laimėjimų, verslas – praktinių sprendimų, kurie reikalingi sprendžiant saugumo ir gynybos užtikrinimo klausimus. KTU padalinys nori pasitelkti naujausiuosius mokslo laimėjimus ir pritaikyti juos praktikoje“, – sako R.Kasperienė.

Pasak jos, KTU mokslininkai, turėdami tam tikrų praktinių saugumo užtikrinimo įgūdžių ir mokslo laimėjimų, geba pritaikyti juos praktikoje, o turimomis žiniomis gali dalytis su visa ES saugumu besirūpinančia bendruomene.

„Universitetai ir mokslininkų komandos įvairiose srityse gali padėti Ukrainai. Pirmiausia savo žiniomis, mokslo laimėjimais, kurie ne tik užtikrintų saugumą ES, bet ir padėtų karo niokojamai Ukrainai“, – tikina R. Kasperienė.

Šiuo metu mokslininkai atlieka tyrimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti ES šalių jėgos struktūrų specialių IT žinių būklę, kad galėtų surengti kvalifikacijos kėlimo kursus.


Šiame straipsnyje: mokslasmokslininkaikaras Ukrainojepagalba Ukrainai

NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

  • E. Lucasas: pavėluotas JAV pagalbos paketas Ukrainai turėtų išsklaidyti niūrią nuotaiką
    E. Lucasas: pavėluotas JAV pagalbos paketas Ukrainai turėtų išsklaidyti niūrią nuotaiką

    Skleidžiasi pavasaris. Nusilpę Ukrainos gynėjai gaus dalį jiems reikalingos amunicijos. Nukentėję Ukrainos miestai turėtų gauti daugiau oro gynybos priemonių. JAV politinė sistema pagaliau, vėluodama pusę metų, pasiekė rezultatą, kurio norėjo d...

  • Willkommen in Litauen
    Willkommen in Litauen

    Vos Vyriausybė ir „Rheinmetall“ pasirašė ketinimų protokolą dėl amunicijos gamyklos Lietuvoje, jau tą pačią dieną ėmė tyliai mutuoti nepasitenkinimo erzelis. Kadangi gamyklą planuojama statyti ant Sveikatos mokslų universiteto v...

    10
  • Kur eina karavanas?
    Kur eina karavanas?

    Dar neišsivadėjo keturių komunarų aura Ramybės parke – jau iš peties triūsia naujo paminklo statytojai. Nors sakoma, kad dovanotam arkliui į dantis nežiūrima, kauniečiai išdrįso: ne visi entuziastingai sutinka verslininko i...

    16
  • Autoritarinis populizmas: kur slypi pavojai?
    Autoritarinis populizmas: kur slypi pavojai?

    1950-aisiais parama populistinėms jėgoms svyravo ties 10 proc., 2023 m. išaugo beveik iki 27 proc., rodo švedų analitinio centro TIMBRO ir Europos laisvosios rinkos analitinių centrų tinklo EPICENTER parengtas Autoritarinio populizmo indeksa...

    11
  • Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?
    Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?

    Lietuvą pasiekė puiki žinia – Vokietijos gynybos pramonės gigantas ,,Rheinmetall AG‘‘ planuoja statyti Lietuvoje amunicijos gamyklą. Tai ne tik geros ir ilgalaikės darbo vietos viename iš Lietuvos regionų, Lietuvos eksporto didi...

    5
  • Žiurkėnas mumyse
    Žiurkėnas mumyse

    Reikia saugoti savo kailiuką, nes gyvename kosminės įtampos laikais. Todėl svarbu ne gynyba, o mityba. Visavertė. Tokia yra mūsų, žiurkėnų, ambicija. Misime iki susivėmimo ir gal išvengsime susinaikinimo. ...

    8
  • Po Sibirą – be vadovo
    Po Sibirą – be vadovo

    Įpusėjus 1911-ųjų vasarai, Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) persikėlė į Vologdos miestą, mat caro valdžia jam čia leido pagyventi porą mėnesių. Vologdoje jis trumpam buvo užmezgęs romaną su paaugle Pelagėja Onufr...

    3
  • Kur dingo rinkimų kampanija?
    Kur dingo rinkimų kampanija?

    Gerai kažkas pastebėjo, kad pas mus nevyksta jokia rinkimų į šalies prezidentus kampanija. Praėjusią savaitę jau buvo paskelbti visi oficialūs kandidatai, tarp kurių yra milijonierių, tačiau nematyti nei plakatų, nei skelbimų su vieš...

    9
  • Ugnis ir vanduo
    Ugnis ir vanduo

    Pastarąsias dienas pasaulyje kažkaip nevaldomai įsišėlo ugnis ir vanduo – dvi iš keturių stichijų ar pradinių elementų, sukūrusių Žemę ir sudarančių jos egzistencijos pagrindą. Bent jau taip mąstyta Antikoje. ...

    1
  • Žodžiais dvoko nepridengsi
    Žodžiais dvoko nepridengsi

    Paputojo vienuoliktokų tarpinių patikrinimų jovalas, pakaitinis jo maišytojas garsiai trinktelėjo durimis, palikdamas dvoką uostyti 26 tūkst. gimnazistų, jų tėvams ir mokytojams. ...

    2
Daugiau straipsnių