Skubama pasisakyti

Šalies gyventojų apklausoje buvo prašoma pasirinkti vieną ar keletą iš aštuonių teiginių, geriausiai apibūdinančių diskusiją. Didžiausia dalis apklausos dalyvių (64 proc.) diskusiją apibūdina kaip savo nuomonės išsakymą. Antras populiariausias diskusijos apibūdinimas – tai kitos nuomonės išklausymas (57 proc.). Diskusiją kaip būdą rasti sutarimą pasirinko 44 proc. respondentų, sužinoti kažką naujo – 41 proc., generuoti idėjas – 27 proc. respondentų.

Jauniausi (18–25 metų) ir vyriausio amžiaus (46 metų ir daugiau) respondentai dažniau nei vidutinio amžiaus grupė linkę manyti, kad diskusija – proga įrodyti teisumą. Jaunimas dažniau nei kitų amžiaus grupių atstovai teigia, kad diskusijos – tuščias laiko praleidimas. Taip mano 11 proc. jaunimo ir vos apie 4 proc. kitų amžiaus grupių atstovų.

Diskusijų neatmeta

"Iš tyrimo duomenų matyti, kad mūsų visuomenei diskusijų kultūra priimtina – diskusiją dauguma vertina ne kaip konflikto ar tuščio laiko leidimo būdą, tačiau kaip galimybę išsakyti savo ir išgirsti kitą nuomonę", – teigia Ieva Petronytė-Urbonavičienė, Pilietinės visuomenės instituto (PVI) vadovė ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytoja.

Tiesa, svarstyklės nerodo visiškos pusiausvyros. "Nors visose sociodemografinėse grupėse vyrauja diskusijos kaip nuomonės išsakymo ir išklausymo supratimas, vis dėlto, išskyrus jauniausius, visi nuosekliai diskusiją labiau mato kaip progą turimą nuomonę išsakyti, o ne išklausyti kitą", – pastebi ekspertė.

Pasak I.Petronytės-Urbonavičienės, apklausos duomenys parodo, kad plačiai sutinkame, kad diskusija – nuomonių išsakymas ir išklausymas, tačiau būtent išklausymui dar turėtume suteikti daugiau vertės.

"Išklausyti mums dar reikėtų daugiau pasimokyti. Tai kasdien galime pastebėti ir viešoje erdvėje, kai nuomonė sutinkama nepagarbiai arba negirdimi kontraargumentai. Turėtume lavinti įprotį diskutuoti pagarbiai, išklausant kitą – ir ypač kitokią – nuomonę", – atkreipia dėmesį PVI vadovė.

Galimybė rasti sutarimą

Vyresni ir labiau išsilavinę žmonės dažniau linkę diskusiją vertinti ir kaip galimybę rasti sutarimą. Taip mano 46 proc. vyriausių ir 38 proc. jauniausių šalies gyventojų. Tokios pat nuomonės laikosi 46 proc. apklaustųjų su aukštuoju išsilavinimu ir tik 30 proc. su nebaigtu viduriniu. Be to, labiau išsilavinę mato diskusiją kaip idėjų generavimą, o respondentai su mažesniu išsilavinimu dažniau nei kitos grupės renkasi teiginį, kad diskusija – tai tuščias laiko praleidimas.

Turėtume lavinti įprotį diskutuoti pagarbiai, išklausant kitą – ir ypač kitokią – nuomonę.

Vadovai mažiausiai iš kitų grupių linkę išklausyti kitą nuomonę, tačiau atsižvelgiant į kitų profesijų atstovus, vadovai diskusiją dažniau vertina kaip idėjų generavimo kelią (43 proc., kai kitos profesijų grupės – tik apie 25 proc.).

Didžioji dauguma šalies gyventojų (80 proc.) linkę manyti, kad diskusijos padeda (28 proc.) ar greičiau padeda (52 proc.) spręsti konfliktus. Tačiau penktadalis (20 proc.) laikosi priešingos nuomonės.

Labiau išsilavinę asmenys linkę visiškai sutikti, kad diskusija padeda spręsti konfliktus. Mažiau išsilavinę greičiau sutinka, kad diskusija jų spręsti nepadeda. Pajamos čia irgi svarbu: kuo jos didesnės, tuo dažniau manoma, kad diskusija sprendžia konfliktus. Taip mano 16 proc. tyrimo dalyvių, gaunančių mažas pajamas (iki 200 eurų vienam namų ūkio subjektui per mėnesį), 20 proc. – vidutines (200–500 eurų) ir net 40,9 proc. – didesnes (daugiau nei 500 eurų) pajamas.

Anot I.Petronytės-Urbonavičienės, nuostatos, kad diskusijos padeda spręsti konfliktus, dažniau laikosi tos grupės, kurios ir diskutuoja politikos, valstybės valdymo, ekonomikos klausimais dažniau.

"Tai pabrėžia patirties, įgūdžio ir įpročio svarbą – turėdami patirčių ir gebėjimų diskutuoti, dažniau būtent tokiu būdu ir išsprendžiame konfliktus. Na, o žvelgiant į alternatyvias konfliktų sprendimo išeitis, atrodytų, kad tiek asmeniškai, tiek visuomenei būtų naudingiau šios diskutavimo patirties, įgūdžio ir įpročio nuolat ir vis daugiau įgyti", – pabrėžė ekspertė.

Diskusijų festivalio "Būtent!" organizatoriai įsitikinę, kad aukšta diskusijų kultūra padeda visuomenei susitarti dėl valstybės raidos prioritetų ir lemia geresnę priimamų sprendimų kokybę. Šiemet trečiasis diskusijų festivalis vyks rugsėjo 6–7 d. Birštone.