- Saulius Pocius
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šventiniai V.Pranckiečio užmojai mažinti Seimo narių skaičių iki 121 išties trimituoja apie išrinktųjų svajones mąstyti racionaliai.
Tačiau pati šio klausimo sprendimo situacija – taip primityviai simbolinė, kad galì pasijusti žiopsantis kinematografijos barškutį su Louis de Funès'u. Už parlamento kėdžių skaičių mažinančią Konstitucijos pataisą praėjusį antradienį balsavo 54 Seimo nariai, prieš – 29, susilaikė 15.
Taigi iš viso salėje rymojo 98 seimūnai. O kur tuo metu buvo kiti?
Veneros ligos juos žino: gal jau rūpinosi kalėdiniais mikimauzais anūkams, gal užsisvajojo prie ekspozicijų dešrų skyriuje, o gal kur nors tarpuvartėje tvirkino mažamečius. Kas dabar gali atsakyti? Juk jie yra ta nekontroliuojama padermė, iš kurios gali tikėtis paties Armagedono.
Švelnaus pūkelio iš imtuvo pavyzdys įrodė, kad išrinktasis darbymečiu pas mus gali užsiimti ir maloniosios sekrecijos rūpesčiais, ir pašlemėko įvaizdžio puoselėjimu, ir net fokusais su pistoletu, priešais veidrodį atsistojus vienais "triusikais". Ko tik nepadarysi, kai pažastis kutena išskirtinis statusas.
Dar iš stambesnio pabūklo į Lietuvos politinę debesiją šiuo klausimu driokstelėjo LSDD frakcija: "Mažinkime Seimo narių skaičių iki 91!" Net kilo įtarimas: gal čia koks farsas, kokie nors triukai su jūrų kiaulytėmis, pralinksmintomis psichotropinio LSD doze? Paskui susivoki: na, ne, regis, kalba žmonės rimtai, netgi mėgina į liaudžiai patrauklią kompoziciją dėlioti argumentus.
Noras gal išties labai neblogas. Tik kyla klausimas, kaip 91 nario Seimas galėtų keisti, pavyzdžiui, Konstituciją, jei tam reikia 94 balsų? Kai kurie balsuotų abiem rankomis?
Vis dėlto kada nors tauta turėtų atsipeikėti iš šitų užsitęsusių kalėdinių iliuzijų. Juk jai patinkantys šūkiai naudojami ne realiai norint mažinti griozdišką Seimą, o siekiant aplodismentų artėjančioje balsadėžių fiestoje. Niekas nieko čia nekeis, juolab pačiame parlamente, kur dešimtmečius tūno tie patys nomenklatūriniai profiliai, kurie ir užsako visą šitą politinį popsą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kur eina karavanas?
Dar neišsivadėjo keturių komunarų aura Ramybės parke – jau iš peties triūsia naujo paminklo statytojai. Nors sakoma, kad dovanotam arkliui į dantis nežiūrima, kauniečiai išdrįso: ne visi entuziastingai sutinka verslininko i...
-
Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?4
Lietuvą pasiekė puiki žinia – Vokietijos gynybos pramonės gigantas ,,Rheinmetall AG‘‘ planuoja statyti Lietuvoje amunicijos gamyklą. Tai ne tik geros ir ilgalaikės darbo vietos viename iš Lietuvos regionų, Lietuvos eksporto didi...
-
Žiurkėnas mumyse1
Reikia saugoti savo kailiuką, nes gyvename kosminės įtampos laikais. Todėl svarbu ne gynyba, o mityba. Visavertė. Tokia yra mūsų, žiurkėnų, ambicija. Misime iki susivėmimo ir gal išvengsime susinaikinimo. ...
-
Po Sibirą – be vadovo3
Įpusėjus 1911-ųjų vasarai, Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) persikėlė į Vologdos miestą, mat caro valdžia jam čia leido pagyventi porą mėnesių. Vologdoje jis trumpam buvo užmezgęs romaną su paaugle Pelagėja Onufr...
-
Kur dingo rinkimų kampanija?9
Gerai kažkas pastebėjo, kad pas mus nevyksta jokia rinkimų į šalies prezidentus kampanija. Praėjusią savaitę jau buvo paskelbti visi oficialūs kandidatai, tarp kurių yra milijonierių, tačiau nematyti nei plakatų, nei skelbimų su vieš...
-
Ugnis ir vanduo1
Pastarąsias dienas pasaulyje kažkaip nevaldomai įsišėlo ugnis ir vanduo – dvi iš keturių stichijų ar pradinių elementų, sukūrusių Žemę ir sudarančių jos egzistencijos pagrindą. Bent jau taip mąstyta Antikoje. ...
-
Žodžiais dvoko nepridengsi1
Paputojo vienuoliktokų tarpinių patikrinimų jovalas, pakaitinis jo maišytojas garsiai trinktelėjo durimis, palikdamas dvoką uostyti 26 tūkst. gimnazistų, jų tėvams ir mokytojams. ...
-
Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje
Geležinės uždangos jau seniai nebėra. Tačiau jos šešėlis dar juntamas. Kelių, geležinkelių, oro, energetikos ir kitokios jungtys yra prastesnės toje Europos pusėje, kuri patyrė komunistinį valdymą. Ypač prasta situacija dėl &Scaro...
-
Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame2
Manau, kad kiekvienas žmogus tai galėtų pritaikyti sau, prisimindamas anapilin iškeliavusius artimus žmones ir nepanaudotą laiką bendravimui su širdžiai mielais. Bet šiandien ne apie tai. ...
-
Kai net ir galvai reikia renovacijos8
Atšyla oras, pakyla noras. Visų pirma, ginčytis, piktintis ir leisti žvygauti emocijoms dėl šildymo sezono (ne-)pabaigos. ...