- Kęstutis Navakas
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vienas austrų poetas, atvažiuodavęs pas mus antrosios nepriklausomybės apyaušriu, matydavo gatvėse besiskeryčiojančius vadinamuosius marozus. Nesistebėdavo, sakydavo: o, lietuviai, karių tauta! Karių tauta skeryčiojasi toliau, ypač interneto komentaru
Jau įsivaizduoju, kas dėsis prieš prezidento rinkimus, kiek pamazgų bus pilama ant galvų pasirinkusiems "ne tą" kandidatą. Iki kultūringos diskusijos karių tautai toli kaip iki Marso. Kai neturi argumentų, jų ir nedėstysi, vietoj to kuo garsiau spiegsi, muši šamano būgną ir išvadinsi oponentus pačiais gražiausiais žodžiais, nors ir nenormine kalba.
Iki kultūringos diskusijos karių tautai toli kaip iki Marso. Kai neturi argumentų, jų ir nedėstysi, vietoj to kuo garsiau spiegs.
Visiškai nesuprantamas ažiotažas, nuolat kylantis per Laisvės gynėjų dieną, kai dalis visuomenės kaip tos dienos simbolį naudoja neužmirštuolę. Pats simbolis šiek tiek kičinis, tačiau jo žinia paprasta: mes to neužmiršim. Nesu neužmirštuolininkas, to simbolio nenaudoju, tačiau jį naudoja didžiulė visuomenės dalis, toli gražu ne vien koncervai arba koncervų pakalikai. Ne, tokie patys Lietuvos patriotai, kaip ir mes su tamstomis. Ir štai aršiausi karių tautos atstovai kyla į žygį prieš vargšę gėlelę atlape. Neva ji pakeičia valstybinius simbolius, netgi juos paniekina. Bet juk nieko panašaus, ji juos tik papildo. Niekas nesiūlo segtis į atlapą tą neužmirštuolę, niekas nesako, kad valstybiniai simboliai mažiau svarbūs, atvirkščiai, jų savaiminė svarba tik pabrėžiama. Nes mes laisvi, nebebūtina ant kiekvieno kampo demonstruoti Gedimino stulpus, rezistencija baigėsi ir dabar bet kuri visuomenės dalis gali rinktis, kaip, ką ir kada jai segtis į atlapą. Juk būtent už tokią laisvės sampratą ir buvo kovojama, nėra jokių privalomų taisyklių, kiekvienas gali pasirinkti, kaip jam elgtis ir kaip minėti svarbiausias valstybės datas. O tvirtinimas, kad pagrindiniai valstybės simboliai yra privalomi ir negalimos jokios alternatyvos, atleiskite, bet kvepia totalitarizmu, iš kurio laikome save sėkmingai ištrūkusiais.
Nacių okupacijos laikais norvegai nešiodavo į atlapą įsisegę sąvaržėlę, kaip rezistencijos simbolį. Laikydami tai norvegų išradimu, kas nebuvo visiškai tiesa. Sąvaržėlė! Norvegiška neužmirštuolė. Tenykščiai ultrapatriotai irgi galėjo rėkaut, kodėl vietoj to neįsisegus tradicinių simbolių, kas čia per jų uzurpavimas. Nerėkavo. O karių tautos atstovai neretai praleidžia progą patylėti ir svaidosi plytgaliais. Na, gal mano draugui austrui ir tai patiktų. Tačiau kažkodėl abejoju.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Skaniai gyvename9
Valgai vynuogę ir stebiesi: Pietų kraštų vaisius vidury žiemos. Kaduise, prieš 30 metų, ir rudenį negaudavai. O dabartės – bet kuriuo metu, bet kokiais kiekiais. Bet kažkas kikena: gal jis nežino, kaip tikros vynuogės atrodo: gels...
-
Putinai kyla į paviršių6
Bolševikai nebuvo vienintelė jėga 1917-aisiais siekusi perimti valdžią Rusijoje. Tų pačių metų rugsėjo 10–13 d. (matyt, pagal Grigalijaus kalendorių) savo laimę išbandė ir generolas Lavras Georgijevičius (1870–1918), mies...
-
Juoda – tai balta3
Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos daugumos turėjo nė kiek nenustebinti kreivais minčių vingiais ne pirmąkart pasižyminčio Rusijos atstovo V. Nebenzios kritika dėl naujai parengto rezoliucijos projekto, šįkart liečiančio bosnių musulmonų gen...
-
Lietuvos ūkis metus pradėjo su nauja energija
Statistikos departamento duomenimis, pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvos bendrasis vidaus produktas per metus išaugo 2,9 proc., o palyginti su paskutiniuoju 2023 m. ketvirčiu jis padidėjo 0,8 proc. Didžiausią teigiamą įtaką BVP pokyči...
-
Rinkimai – visuomenės brandos įvertinimas4
Rinkimai demokratinėje valstybėje – tai pirmiausia visuomenės brandumo įvertinimas, tarsi lakmuso popierėlis, parodantis, kiek laisvos Lietuvos piliečiai turi galimybių ir noro per rinkimus išreikšti savo valią ir lemti valstybės r...
-
Rinkimų kampanija lygi nuliui7
Rinkimų į valstybės vadovo postą šiemet nebus, prezidento institucija po D. Grybauskaitės – nususinta ir nebeaktuali. Tyla, ramybė ir bangų ošimas – kampanija lygi nuliui. Kybo tik keli ironiški premjerės plakatai tarp ...
-
Kaip prisivyti Europos Sąjungos vidurkį ne tik vartojant, bet ir kaupiant ateičiai?3
Pastarąjį dešimtmetį pajutome tikro „vakarietiško“ gyvenimo skonį. Mūsų jau nebestebina kavos puodelio kaina Madride, nes Vilniuje už jį mokame beveik tiek pat. Daugeliui savotišku standartu tapo ir savaitgalio kelion...
-
(Ne)reikalingos knygos
Užbaigdami Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę, šiandien bibliotekininkai leisis į žygį Plateliuose. Tai šios profesijos atstovų žinutė visuomenei, kad bibliotekininkai – ne tarp knygų lentynų užsisklendusi, o aktyvi,...
-
Vagių ir šliundrų sovietai19
Niekas negali pasakyti, ką Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) iš tiesų veikė nuo 1913-ųjų rudens iki 1917-ųjų pavasario, gyvendamas Sibiro tremtyje. ...
-
Mergelė Bufetava6
Prastai lietuviškai kalbantis pilietis Z. Z. turėjo jugoslavišką bufetą. Kažkada pirktą pagal pažintis už talonus. Nors Jugoslavijos jau nėra, tačiau bufetas tebestovi. Virš bufeto ant sienos prikalta Rusijos vėliava. Kartą, kai...