.png)
- Asta Dykovienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Asta Dykovienė
Jau atvėso praėjusią savaitę tyru entuziazmu liepsnojęs civilinės saugos pratybų įkarštis, kuriuo save bandėme drąsinti, esą tikrai galime likti tvirti net Astravo atominės elektrinės katastrofos akivaizdoje. Ir liksime, jei prireiks, žinoma, tie, kurie išliksime.
Nesgi akivaizdus faktas – branduolinės apokalipsės atveju dalis žmonių jau dabar pasmerkta ir tolesnėje siaubo vakarienėje nedalyvaus.
Tų, jau dabar žinomų iš anksto pasmerktųjų, ne tik pirmąją, bet ir vėlesnes pratybų dienas taip ir nepasiekė tos daug garsintos SMS apie tariamą nelaimę. Ar juos pasiektų žinios apie tikrą katastrofą? Nebūtinai.
Natūrali atranka, anot C.Dickenso, mūsų žydrojoje planetoje gyvuoja nuo gyvybės užuomazgų.
Tie, kuriems nebus pranešta apie Astravo kataklizmus, ką toliau galėtų veikti, turės galimybę pasiskaityti kaip tik jiems skirtame interneto puslapyje LT72, žinoma, jei egzistuos interneto ryšys.
Tai tokia Lietuvos pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms svetainė.
Džiugu, kad ten bent jau nemeluojama, jog "didelės nelaimės atveju turimos valstybinės priemonės ne visada galės išgelbėti visus, todėl kiekvienas turėtų gebėti pasirūpinti savimi ir artimaisiais bent 72 valandas, kol atvyks pagalba".
Lygiai tokie pat galvotojai Lietuvą valdė ir tarpukariu, iki sovietmečio okupacijos likus daugiau nei pusmečiui.
Taigi išgyventi 72 valandas arba tris paras. Ar įmanoma? Šias teorijas ir gelbėjimo planus kuriantys genijai tuo tiki. Ir tas tikėjimas palaiko jų, anot J.Huso, šventąjį naivumą, kad būsima nelaimė, jei tokia įvyks, jų pačių turėtų nepaliesti, jie liks šone it kokie neutralūs stebėtojai.
Lygiai tokie pat galvotojai Lietuvą valdė ir tarpukariu, iki sovietmečio okupacijos likus daugiau nei pusmečiui, paruošę "Vaikams karo metu globoti komiteto įstatymą". Tą komitetą turėjo sudaryti vidaus reikalų ministro skirti nariai, kurie rūpintųsi karo metų našlaičiais.
Iš šio dokumento akivaizdu, jog jie nesuvokė, kad netolimoje ateityje jų pačių egzistavimas bus kur kas labiau teorinis nei tų karo vaikų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
LKL: Vilniaus „Rytas“ – ...
-
Medininkų pasienio punkte kil...
-
Laisvės alėjos muštynių by...
-
Sveikatos priežiūros darbuo...
-
100 dienų iki Paryžiaus vasa...
-
Baisogala ir jos apylinkės, k...
-
Vilniaus televizijos bokšte p...
-
Atsisveikinimas su primadona D...
-
Prezidento rinkimų debatai...
-
Lietuvos sezono Prancūzijoje ...
-
Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?4Lietuvą pasiekė puiki žinia – Vokietijos gynybos pramonės gigantas ,,Rheinmetall AG‘‘ planuoja statyti Lietuvoje amunicijos gamyklą. Tai ne tik geros ir ilgalaikės darbo vietos viename iš Lietuvos regionų, Lietuvos eksporto didi...
-
Žiurkėnas mumyse1Reikia saugoti savo kailiuką, nes gyvename kosminės įtampos laikais. Todėl svarbu ne gynyba, o mityba. Visavertė. Tokia yra mūsų, žiurkėnų, ambicija. Misime iki susivėmimo ir gal išvengsime susinaikinimo. ...
-
Po Sibirą – be vadovo2Įpusėjus 1911-ųjų vasarai, Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) persikėlė į Vologdos miestą, mat caro valdžia jam čia leido pagyventi porą mėnesių. Vologdoje jis trumpam buvo užmezgęs romaną su paaugle Pelagėja Onufr...
-
Kur dingo rinkimų kampanija?9Gerai kažkas pastebėjo, kad pas mus nevyksta jokia rinkimų į šalies prezidentus kampanija. Praėjusią savaitę jau buvo paskelbti visi oficialūs kandidatai, tarp kurių yra milijonierių, tačiau nematyti nei plakatų, nei skelbimų su vieš...
-
Ugnis ir vanduo1Pastarąsias dienas pasaulyje kažkaip nevaldomai įsišėlo ugnis ir vanduo – dvi iš keturių stichijų ar pradinių elementų, sukūrusių Žemę ir sudarančių jos egzistencijos pagrindą. Bent jau taip mąstyta Antikoje. ...
-
Žodžiais dvoko nepridengsi1Paputojo vienuoliktokų tarpinių patikrinimų jovalas, pakaitinis jo maišytojas garsiai trinktelėjo durimis, palikdamas dvoką uostyti 26 tūkst. gimnazistų, jų tėvams ir mokytojams. ...
-
Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvojeGeležinės uždangos jau seniai nebėra. Tačiau jos šešėlis dar juntamas. Kelių, geležinkelių, oro, energetikos ir kitokios jungtys yra prastesnės toje Europos pusėje, kuri patyrė komunistinį valdymą. Ypač prasta situacija dėl &Scaro...
-
Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame2Manau, kad kiekvienas žmogus tai galėtų pritaikyti sau, prisimindamas anapilin iškeliavusius artimus žmones ir nepanaudotą laiką bendravimui su širdžiai mielais. Bet šiandien ne apie tai. ...
-
Kai net ir galvai reikia renovacijos8Atšyla oras, pakyla noras. Visų pirma, ginčytis, piktintis ir leisti žvygauti emocijoms dėl šildymo sezono (ne-)pabaigos. ...
-
Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis1Išankstiniai indikatoriai rodo, kad ekonominis aktyvumas Lietuvoje laipsniškai atsigauna. Vis dėlto, kol daugelis pagrįstai Lietuvos ekonomikos atsigavimą sieja su eksporto ir pramonės rodikliais, vidaus vartojimas tampa ypač svarbiu kompone...