Quantcast

Kas – ponai, o kas – kita Lietuva

Laba diena. Štai ir paaiškėjo: Vilniuje pragyvenimo lygis – kaip Suomijoje ir pasiekė 109 proc. ES pragyvenimo vidurkį, o kitur žmonės gyvena kaip benamiai šunys. Pavyzdžiui, Tauragė tesiekia tik 42 proc. ES pragyvenimo vidurkio, taigi gyvena bemaž tris kartus blogiau nei pasipūtusi sostinė.

Ką tai reiškia, ponai, pardon, mieli plebėjai?

Tai reiškia, kad per 30 nepriklausomybės metų mūsų šalies vadovai ir biurokratija nieko kita nedarė, tik pumpavo visų mokesčių mokėtojų pinigus į Vilnių, kuriame beveik nėra gamybos, bet veikia administravimo, viešųjų pirkimų galių, o sykiu ir pasipelnymo schemų kūrimo centrai.

Pavyzdys – Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai priklausantis Ugdymo plėtotės centras (UPC), kurį dabar mėsinėja STT.

Šiai nežinia kam reikalingai įstaigai ministras pernai net 12 kartų savo įsakymais skyrė 585,7 tūkst. eurų, o centras savo pirkimus planuodavo ne pagal poreikį, bet pagal gautas lėšas, stengdamasis įsisavinti visus jam skirtus pinigus.

Iš kur toks uolumas? Kaip pažymi tarnybos agentai, UPC pirkimai vykdyti iš buvusių arba esamų darbuotojų (taigi vilniečių), mokėta už tai, ką jie turėjo dirbti už algą, pirkinėti keisti dalykai ir, pavyzdžiui, už 3 tūkst. eurų kainavusį filmuką suplota 10,9 tūkst. eurų.

Ir ką? Ir nieko. Pati valstybė toleruoja tokią padėtį. Jeigu ES valstybėse švietimui vidutiniškai skiriama apie 10 proc. bendrojo vidaus produkto, tai vargstančioje Lietuvoje – 14 proc.

Va, iš kur sostinėje pinigai. Jei viena perteklinė įstaigėlė sugeba per metus išleisti daugiau nei pusę milijono nežinia kam, tai ką gali sau leisti rimta institucija, kurių Vilniuje – daugiau nei reikia?

Tie biudžeto eurai nuteka tiesiai į veltėdžių, plepių, vamzdžius klojančių pseudomenininkų, projektų "Pirk dramblį" sumanytojų ir jiems palankių tarpininkų kišenes. Ir Vilnius klesti, nors nieko negamina. Mes – ponai, jūs – šūdai. Štai ir visa čia logika.

Su Rugsėjo 1-ąja, gerbiami švietimo tranai! Smagių jums viešųjų pirkimų.


Šiame straipsnyje: LietuvavaldžiaponaiVilnius

NAUJAUSI KOMENTARAI

Sauliau

Sauliau portretas
Tai kada tas karas prasudeda?

Anonimas

Anonimas portretas
Tokia ta nepriklausoma Lietuva.

Kęstas

Kęstas portretas
Prieš 3000 metų planetą „iš esmės pakeitė medžiotojai-rinkėjai, ūkininkai ir ganytojai“. "Žmonės iš esmės pakeitė mūsų planetą daug anksčiau, nei manyta iki šiol, ketvirtadienį pranešė pasaulinis archeologų ekspertų sambūris. Žmonės ūkininkavo, degino miškus ir ganė ožkas, avis ir galvijus. Maždaug 1000 m. Pr. Kr., kai Majų civilizacija augo Mesoamerikoje ir Zhou dinastijos pradžioje Kinijoje, tai, ką autoriai apibūdina kaip intensyvų žemės ūkį ar nuolatinį žemės dirbimą, buvo „paplitusi veikla daugelyje planetos regionų, kur ji vis dar praktikuojama ir šiandien“." Dabar mes Lietuvą verčiame negyvenama dykviete, taigi, keičiame į priešingą pusę. Žmones išstumiame į emigraciją. Derlingą dirvožemio sluoksnį naikiname, chemijos pagalba augindami tik grūdus eksportui. Miškus irgi iškertame eksportui. Kaip tas dar Nausėda čia kažkokių grybų randa? Nuorodas ir platesnį aptarimą galima rasti, guglinant žodžius apie mokslą-studijas-ekonomiką.
VISI KOMENTARAI 12

Galerijos

  • Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje
    Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje

    Geležinės uždangos jau seniai nebėra. Tačiau jos šešėlis dar juntamas. Kelių, geležinkelių, oro, energetikos ir kitokios jungtys yra prastesnės toje Europos pusėje, kuri patyrė komunistinį valdymą. Ypač prasta situacija dėl &Scaro...

  • Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame
    Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame

    Manau, kad kiekvienas žmogus tai galėtų pritaikyti sau, prisimindamas anapilin iškeliavusius artimus žmones ir nepanaudotą laiką bendravimui su širdžiai mielais. Bet šiandien ne apie tai. ...

    1
  • Kai net ir galvai reikia renovacijos
    Kai net ir galvai reikia renovacijos

    Atšyla oras, pakyla noras. Visų pirma, ginčytis, piktintis ir leisti žvygauti emocijoms dėl šildymo sezono (ne-)pabaigos. ...

    8
  • Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis
    Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis

    Išankstiniai indikatoriai rodo, kad ekonominis aktyvumas Lietuvoje laipsniškai atsigauna. Vis dėlto, kol daugelis pagrįstai Lietuvos ekonomikos atsigavimą sieja su eksporto ir pramonės rodikliais, vidaus vartojimas tampa ypač svarbiu kompone...

    1
  • Belaukiant kuklesnių palūkanų, mažėja manančiųjų, kad būstas pigs
    Belaukiant kuklesnių palūkanų, mažėja manančiųjų, kad būstas pigs

    Pirmą šių metų ketvirtį padaugėjo gyventojų, kurie mano, kad būstas per artimiausius dvylika mėnesių brangs arba jo kaina nesikeis. Prasčiausi gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų buvo lygiai prieš metus. Tai, kad, atsižvelgus į ...

  • Šašo krapštymas
    Šašo krapštymas

    Virtualios realybės filmą „Angelų takais“, leidžiantį persikelti į M. K Čiurlionio paveikslus, pamatė 300 tūkst. žmonių. Įsitikinę jo terapine galia, filmo kūrėjai nutarė parodyti jį kalėjime. Visų mačiusiųjų įspūdžiai pana...

    6
  • Virtualybės tironija
    Virtualybės tironija

    Paskutiniajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje kino režisierius, rašytojas Vytautas V. Landsbergis, lankydamasis Niujorke, filmininko ir poeto Jono Meko studijoje, įrašė jųdviejų tarpusavio pašnekesį apie gandus, arba, kaip t...

    1
  • Mažu apsiginsim
    Mažu apsiginsim

    Jonas buvo neramus, vaikščiojo palei sieną, rankoje laikė kačergą. Beveik naują ir iš gero metalo. Tačiau atsirado problema ir Jonui teko svarstyti: kuo geriau gintis – kačerga ar automatu. Žinoma, kad pastaruoju. Bet vėl problema...

    4
  • Velnio sėkla televizijoje
    Velnio sėkla televizijoje

    Likus keliems mėnesiams iki Jekaterinos Svanidzės (1885–1907) mirties, Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) nuvyko į Antrojo reicho (1871–1918) miestą Štutgartą, kuriame turėjo vykti Septintasis (1907 m. rugp...

    8
  • Kultūra keičia kryptį
    Kultūra keičia kryptį

    Norom nenorom nauja istorijos tėkmė brėžia naujas, tik tam metui būdingas kultūros kryptis. Taip randasi nauji terminai, nauji herojai, naujos vertybės. ...

Daugiau straipsnių