.png)
- Valentinas Beržiūnas
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Valentinas Beržiūnas
Praėjusią savaitę vieno renginio metu viešai nuskambėjo data, kada (pagal ekonominį išsivystymą) pasivysime Vakarų Europą. Garsių Lietuvos ekonomistų nuomone, toji data – 2030 m. Žinoma, būtų puiku, kad ši prognozė išsipildytų, vis dėlto lieka neaišku, kokiais skaičiavimais remiantis ši data nustatyta.
Skaičiuojant galima atsižvelgti į du ekonominius rodiklius: 1. Valstybės bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą; 2. BVP dalį, tenkančią vienam gyventojui. Tada, remiantis šiais duomenimis, palyginti Lietuvą su, pavyzdžiui, Danija – Vakarų Europos valstybe, kurią, mūsų ekonomistų teigimu, "išlaikydami esamą pagreitį" pasivysime po kiek daugiau nei dešimtmečio.
Lietuvos BVP pernai ūgtelėjo 3,9 proc., Danijos – apie 2 proc.; Lietuvoje BVP vienam gyventojui siekė maždaug 15 tūkst., skaičiuojant JAV doleriais, Danijoje – apie 50 tūkst. JAV dolerių. Uždavinio sąlyga tokia: kiek laiko (metų) prireiks Lietuvai (darant prielaidą, kad Lietuvos ekonomika kils tokiu tempu, kaip ir 2017 m., tad viršys Danijos ekonomikos augimą), kad, pagal BVP dalį, tenkančią vienam gyventojui, mes pasivytume danus?
Atlikus nesudėtingą matematinį skaičiavimą, kurį galėtų pakartoti kiekvienas dienraščio skaitytojas, gauname, kad Lietuva, žvelgiant į BVP dalį vienam gyventojui, Danijos lygį pasieks ne po kiek daugiau nei dešimtmečio, o tik po kelių. Ir tai, kaip teisingai pastebėjo minėti ekonomistai, tik tuo atveju, jeigu Lietuvos ekonomika augs panašiu tempu kaip 2017 m., t.y. sparčiau už Danijos. Akivaizdu, kad jei Lietuvos BVP kils lėčiau už Danijos, mes tik tolsime nuo tos šalies. (Beje, panašūs rezultatai gaunami palyginus ir kitas Vakarų Europos šalis su Lietuva.)
Deja, nei lietuvių ekonomistai, nei atsakingos valstybės institucijos neprognozuoja, kad Lietuvos ekonomika šiemet ar kitąmet augs sparčiau nei pernai. Ką jau kalbėti apie 2020 m., kai pamažu ims mažėti ES pinigų srautas.
Tad išvada būtų tokia: optimistiškos kalbos – gerai, tačiau vienintelis mokslinis argumentas – matematika.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
LKL: Vilniaus „Rytas“ – ...
-
Medininkų pasienio punkte kil...
-
Laisvės alėjos muštynių by...
-
Sveikatos priežiūros darbuo...
-
100 dienų iki Paryžiaus vasa...
-
Baisogala ir jos apylinkės, k...
-
Vilniaus televizijos bokšte p...
-
Atsisveikinimas su primadona D...
-
Prezidento rinkimų debatai...
-
Lietuvos sezono Prancūzijoje ...
-
Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?2Lietuvą pasiekė puiki žinia – Vokietijos gynybos pramonės gigantas ,,Rheinmetall AG‘‘ planuoja statyti Lietuvoje amunicijos gamyklą. Tai ne tik geros ir ilgalaikės darbo vietos viename iš Lietuvos regionų, Lietuvos eksporto didi...
-
Žiurkėnas mumyseReikia saugoti savo kailiuką, nes gyvename kosminės įtampos laikais. Todėl svarbu ne gynyba, o mityba. Visavertė. Tokia yra mūsų, žiurkėnų, ambicija. Misime iki susivėmimo ir gal išvengsime susinaikinimo. ...
-
Po Sibirą – be vadovo2Įpusėjus 1911-ųjų vasarai, Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) persikėlė į Vologdos miestą, mat caro valdžia jam čia leido pagyventi porą mėnesių. Vologdoje jis trumpam buvo užmezgęs romaną su paaugle Pelagėja Onufr...
-
Kur dingo rinkimų kampanija?9Gerai kažkas pastebėjo, kad pas mus nevyksta jokia rinkimų į šalies prezidentus kampanija. Praėjusią savaitę jau buvo paskelbti visi oficialūs kandidatai, tarp kurių yra milijonierių, tačiau nematyti nei plakatų, nei skelbimų su vieš...
-
Ugnis ir vanduo1Pastarąsias dienas pasaulyje kažkaip nevaldomai įsišėlo ugnis ir vanduo – dvi iš keturių stichijų ar pradinių elementų, sukūrusių Žemę ir sudarančių jos egzistencijos pagrindą. Bent jau taip mąstyta Antikoje. ...
-
Žodžiais dvoko nepridengsi1Paputojo vienuoliktokų tarpinių patikrinimų jovalas, pakaitinis jo maišytojas garsiai trinktelėjo durimis, palikdamas dvoką uostyti 26 tūkst. gimnazistų, jų tėvams ir mokytojams. ...
-
Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvojeGeležinės uždangos jau seniai nebėra. Tačiau jos šešėlis dar juntamas. Kelių, geležinkelių, oro, energetikos ir kitokios jungtys yra prastesnės toje Europos pusėje, kuri patyrė komunistinį valdymą. Ypač prasta situacija dėl &Scaro...
-
Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame2Manau, kad kiekvienas žmogus tai galėtų pritaikyti sau, prisimindamas anapilin iškeliavusius artimus žmones ir nepanaudotą laiką bendravimui su širdžiai mielais. Bet šiandien ne apie tai. ...
-
Kai net ir galvai reikia renovacijos8Atšyla oras, pakyla noras. Visų pirma, ginčytis, piktintis ir leisti žvygauti emocijoms dėl šildymo sezono (ne-)pabaigos. ...
-
Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis1Išankstiniai indikatoriai rodo, kad ekonominis aktyvumas Lietuvoje laipsniškai atsigauna. Vis dėlto, kol daugelis pagrįstai Lietuvos ekonomikos atsigavimą sieja su eksporto ir pramonės rodikliais, vidaus vartojimas tampa ypač svarbiu kompone...