- Gintautas Labanauskas, Ekonomikos mokslų daktaras
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Skaičiai kalba patys už save. O tiems, kuri praleido naujausią Lietuvos statistikos departamento ataskaitą, galima (ir reikia) pakartoti Lietuvos socialinių mokslų centro mokslininko Daumanto Stumbrio žodžius: „Tokio mažo bendro gimusių vaikų skaičiaus, kiek renkame demografinę statistiką, nuo 1959 metų neturėjome. Absoliutus skaičius yra mažiausias.
Pasiektas antirekordas
Statistikai suskaičiavo, kad praėjusiais metais gimė tik 24,1 tūkst. piliečių. Tuo pat metu dėl pandemijos poveikio mirusiųjų skaičius taip pat pasiekė antirekordą – mirė 47,9 tūkst. gyventojų.
Ką valstybei reiškia tokia realybė?
Mažiau vaikų ir daugiau mirusiųjų – tai bendro visuomenės piliečių skaičiaus mažėjimas. Kai mažėja piliečių, mažėja mūsų bendruomenė, joje mažiau valstybės reikalais besirūpinančių, mažiau kasdien einančių į darbą, mažiau kuriančių valstybės ateitį. Mažiau darbo rankų – tai mažesnis valstybės sukuriamas bendrasis vidaus produktas, mažesnis eksportas, mažesnis vidaus vartojimas. Juk puikiai visi suprantame, kad šis vaikų skaičiaus mažėjimas nėra tolygus – vaikų nykimas ypač skaudžiai jaučiamas rajonuose ir kaimiškose vietovėse. Sovietiniais metais Lietuva sugebėjo išlaikyti savo tautiškumą vien todėl, kad kaimuose gimdavo ir į miestus traukė tūkstančių tūkstančiai moksleivių, studentų, jaunų specialistų.
Aibė rūpesčių
Besikeičianti visuomenės struktūra kelia didelių iššūkių viešajai infrastruktūrai. Iš ko mokėti pinigus vaikų darželių ir pradinių mokyklų auklėtojoms ir mokytojoms? Kaip šildyti didžiulius pastatus, kuriuos lanko vos vienas kitas vaikas? Kaip galima tikėtis išvysti jaunus ambicingus mokytojus, jeigu jie neturės ką mokyti? Kaip išlaikyti rajone vaikų gydytoją, kuris, nesulaukdamas pacientų, realiai ir skausmingai jaučia prarandantis savo kvalifikaciją?
Paradoksalu, tačiau didesniuose miestuose tie patys pokyčiai reiškia priešingas problemas – konkurenciją dėl vietų darželiuose, virtualiai besistumdančius tėvus dėl geresnės pradinės mokyklos, progimnazijos ar milžiniškus konkursus stojant į gimnazijas.
Mąžtantys jaunuolių skaičiai kelia problemų ir aukštosioms mokykloms, ir profesinio ruošimo centrams. Verslai jau vilko balsu kaukia dėl mažėjančio priėmimo į aukštos kvalifikacijos darbuotojus ruošiančias įstaigas. Nesvarbu, ar tai būtų aukštųjų technologijų specialistai, ar kvalifikuoti teisininkai, mokytojai, medikai, – visur jaučiamas tiesiog jaunų žmonių, šviežios, dirbti pasiruošusios darbo jėgos stygius.
Todėl naujausi skaičiai ir turi būti aliarmo signalas visoms politinėms partijoms.
Aliarmo signalas
Nėra darbo jėgos – nėra kam mokėti gyventojų pajamų mokesčio, niekas į bendrą „Sodrą“ nesuneša socialinio draudimo įmokų, kaip ir privalomojo sveikatos draudimo įmokos neatsiranda iš niekur. Kol kas galime džiaugtis, kad pastaraisiais metais į darbo rinką įsitraukė paskutinė dar „sovietinio“ gimstamumo banga, pabaigusi aukštąsias mokyklas. Tačiau jau netrukus, artimiausiais metais, darbo rinkoje kaip niekada anksčiau pradėsime matyti didžiulę konkurenciją dėl naujų darbo rankų. Tai, savo ruožtu, mažins valstybės surenkamų mokesčių įmokas. Tada jau teks spręsti, kaip finansuoti mokytojus, medikus, iš ko mokėti pensijas.
Šią problemą dalis visuomenės grupių siūlo spręsti panaikinant migracijos ribojimus. Neva lengva būtų priimti šimtus tūkstančių baltarusių, ukrainiečių, kazachų ar net tolimųjų migrantų iš Azijos ar Afrikos. Taip, tokia galimybė egzistuoja. Tačiau po ja slepiasi tai, ką sunku pamatyti per savaitę ar mėnesį, – tai esminis lūžis visuomenėje, kai tautiškumu paremta valstybė pasikeistų iš esmės ir būtume priversti amžiams atsisakyti minties, kad Lietuva – tai Lietuvos piliečių valstybė.
Todėl naujausi skaičiai ir turi būti aliarmo signalas visoms politinėms partijoms. Visi kartu turime susėsti ir imtis radikalių, apčiuopiamai gimstamumą skatinančių ir solidžiai ir nedviprasmiškai valstybės finansuojamų priemonių. Kokios jos galėtų būti – kitą kartą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?4
Lietuvą pasiekė puiki žinia – Vokietijos gynybos pramonės gigantas ,,Rheinmetall AG‘‘ planuoja statyti Lietuvoje amunicijos gamyklą. Tai ne tik geros ir ilgalaikės darbo vietos viename iš Lietuvos regionų, Lietuvos eksporto didi...
-
Žiurkėnas mumyse1
Reikia saugoti savo kailiuką, nes gyvename kosminės įtampos laikais. Todėl svarbu ne gynyba, o mityba. Visavertė. Tokia yra mūsų, žiurkėnų, ambicija. Misime iki susivėmimo ir gal išvengsime susinaikinimo. ...
-
Po Sibirą – be vadovo3
Įpusėjus 1911-ųjų vasarai, Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) persikėlė į Vologdos miestą, mat caro valdžia jam čia leido pagyventi porą mėnesių. Vologdoje jis trumpam buvo užmezgęs romaną su paaugle Pelagėja Onufr...
-
Kur dingo rinkimų kampanija?9
Gerai kažkas pastebėjo, kad pas mus nevyksta jokia rinkimų į šalies prezidentus kampanija. Praėjusią savaitę jau buvo paskelbti visi oficialūs kandidatai, tarp kurių yra milijonierių, tačiau nematyti nei plakatų, nei skelbimų su vieš...
-
Ugnis ir vanduo1
Pastarąsias dienas pasaulyje kažkaip nevaldomai įsišėlo ugnis ir vanduo – dvi iš keturių stichijų ar pradinių elementų, sukūrusių Žemę ir sudarančių jos egzistencijos pagrindą. Bent jau taip mąstyta Antikoje. ...
-
Žodžiais dvoko nepridengsi1
Paputojo vienuoliktokų tarpinių patikrinimų jovalas, pakaitinis jo maišytojas garsiai trinktelėjo durimis, palikdamas dvoką uostyti 26 tūkst. gimnazistų, jų tėvams ir mokytojams. ...
-
Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje
Geležinės uždangos jau seniai nebėra. Tačiau jos šešėlis dar juntamas. Kelių, geležinkelių, oro, energetikos ir kitokios jungtys yra prastesnės toje Europos pusėje, kuri patyrė komunistinį valdymą. Ypač prasta situacija dėl &Scaro...
-
Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame2
Manau, kad kiekvienas žmogus tai galėtų pritaikyti sau, prisimindamas anapilin iškeliavusius artimus žmones ir nepanaudotą laiką bendravimui su širdžiai mielais. Bet šiandien ne apie tai. ...
-
Kai net ir galvai reikia renovacijos8
Atšyla oras, pakyla noras. Visų pirma, ginčytis, piktintis ir leisti žvygauti emocijoms dėl šildymo sezono (ne-)pabaigos. ...
-
Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis1
Išankstiniai indikatoriai rodo, kad ekonominis aktyvumas Lietuvoje laipsniškai atsigauna. Vis dėlto, kol daugelis pagrįstai Lietuvos ekonomikos atsigavimą sieja su eksporto ir pramonės rodikliais, vidaus vartojimas tampa ypač svarbiu kompone...