- Dalia Juškienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pūškuodamas, su dažnais sustojimais šį rudenį finišą pasieks dar vienas socialinės paramos daugiavaikėms šeimoms traukinys.
Šeimos kortelės įstatymo projektas Seime buvo svarstomas nuo 2016-ųjų vasaros. Įstatymo šalininkai energingai agitavo: tai ne tik garantuos paramą tris ir daugiau vaikų auginantiems tėvams, bet ir mažins demografinę krizę, drąsins tėvus turėti daugiau vaikų. Oponentai, tarp jų ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, nesutiko: daug prasmingesnė – tiesioginė parama šeimoms, tokios kortelės sistema pažeidžia socialinį teisingumą, nes į lengvatas negalės pretenduoti mažas pajamas gaunantys ir mažiau vaikų auginantys tėvai. 2017-aisiais, į Seimą atėjus "valstiečių" daugumai, įstatymo projektas nebuvo svarstytas. Įteisintas pernai vasarą, šių metų liepos 1 d., įsigaliojus Šeimos kortelės įstatymui, prasidės vardinių kortelių gamyba, o rugsėjį paštu iškeliaus pas lengvatų gavėjus.
Gerai, kad valstybė nori padėti daugiavaikėms šeimoms, tačiau gana keista, kad valstybė sprendžia, kur, ką ir su kokia nuolaida įsigyti.
63 tūkst. šeimų galės naudotis nuolaidomis ir lengvatomis, tačiau kokios jos – dar migla. Pažadėta, kad spektras bus platus – kortelė garantuos lengvatas, paslaugas, privilegijas ar nuolaidas prekėms ir renginiams. Nuolaidų teikėjai bus paskelbti tik liepos pirmąją, o ir nuolaidų amplitudė neaiški: mažesnės nei 10 proc. nuolaidos vargu ar bus efektyvios, o 3 proc. – išvis pasityčiojimas.
Gerai, kad valstybė nori padėti daugiavaikėms šeimoms, tačiau gana keista, kad valstybė sprendžia, kur, ką ir su kokia nuolaida įsigyti. Puiku, kad bus galima lavinti vaiką papildoma veikla ir už ją mokėti mažiau, tačiau rinktis teks iš nuolaidų meniu. O jas teiks ne visos įmonės, ne visus verslininkus lengva įkalbėti jungtis prie iniciatyvos. Dar gegužę eilė nesirikiavo.
"Nereik mums tos kortelės, duokite darbo, orų atlyginimą ir kokybiškas paslaugas, prieinamas ir gausioms, ir mažoms šeimoms…" Tokie ir panašūs šūksniai skrieja į valstybinės nuolaidų sistemos diegėjų daržą. Ką gi, jau greitai pamatysime, kokie jame išdygs daigai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?2
Lietuvą pasiekė puiki žinia – Vokietijos gynybos pramonės gigantas ,,Rheinmetall AG‘‘ planuoja statyti Lietuvoje amunicijos gamyklą. Tai ne tik geros ir ilgalaikės darbo vietos viename iš Lietuvos regionų, Lietuvos eksporto didi...
-
Po Sibirą – be vadovo2
Įpusėjus 1911-ųjų vasarai, Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) persikėlė į Vologdos miestą, mat caro valdžia jam čia leido pagyventi porą mėnesių. Vologdoje jis trumpam buvo užmezgęs romaną su paaugle Pelagėja Onufr...
-
Kur dingo rinkimų kampanija?9
Gerai kažkas pastebėjo, kad pas mus nevyksta jokia rinkimų į šalies prezidentus kampanija. Praėjusią savaitę jau buvo paskelbti visi oficialūs kandidatai, tarp kurių yra milijonierių, tačiau nematyti nei plakatų, nei skelbimų su vieš...
-
Ugnis ir vanduo1
Pastarąsias dienas pasaulyje kažkaip nevaldomai įsišėlo ugnis ir vanduo – dvi iš keturių stichijų ar pradinių elementų, sukūrusių Žemę ir sudarančių jos egzistencijos pagrindą. Bent jau taip mąstyta Antikoje. ...
-
Žodžiais dvoko nepridengsi1
Paputojo vienuoliktokų tarpinių patikrinimų jovalas, pakaitinis jo maišytojas garsiai trinktelėjo durimis, palikdamas dvoką uostyti 26 tūkst. gimnazistų, jų tėvams ir mokytojams. ...
-
Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje
Geležinės uždangos jau seniai nebėra. Tačiau jos šešėlis dar juntamas. Kelių, geležinkelių, oro, energetikos ir kitokios jungtys yra prastesnės toje Europos pusėje, kuri patyrė komunistinį valdymą. Ypač prasta situacija dėl &Scaro...
-
Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame2
Manau, kad kiekvienas žmogus tai galėtų pritaikyti sau, prisimindamas anapilin iškeliavusius artimus žmones ir nepanaudotą laiką bendravimui su širdžiai mielais. Bet šiandien ne apie tai. ...
-
Kai net ir galvai reikia renovacijos8
Atšyla oras, pakyla noras. Visų pirma, ginčytis, piktintis ir leisti žvygauti emocijoms dėl šildymo sezono (ne-)pabaigos. ...
-
Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis1
Išankstiniai indikatoriai rodo, kad ekonominis aktyvumas Lietuvoje laipsniškai atsigauna. Vis dėlto, kol daugelis pagrįstai Lietuvos ekonomikos atsigavimą sieja su eksporto ir pramonės rodikliais, vidaus vartojimas tampa ypač svarbiu kompone...
-
Belaukiant kuklesnių palūkanų, mažėja manančiųjų, kad būstas pigs
Pirmą šių metų ketvirtį padaugėjo gyventojų, kurie mano, kad būstas per artimiausius dvylika mėnesių brangs arba jo kaina nesikeis. Prasčiausi gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų buvo lygiai prieš metus. Tai, kad, atsižvelgus į ...