.png)
- Dr. Gintautas Labanauskas
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Dr. Gintautas Labanauskas
Kare kaip kare, sako prancūzai. Ir patikėkit tikra tiesa. Afganistane į mus šaudė ne tik barzdoti, kovose užgrūdinti modžahedai, bet ir dvylikos trylikos metų vaikai. Ir ne tik iš kalašnikovo, jie sugebėdavo nuo savo gležnų, vaikiškų pečių paleisti ir prieštankinę muchą (vienkartinis reaktyvinis granatsvaidis). Ir mes juo šaudėme. Šaudėme taip, kad net dabar sapnuose krūpčiojame.
Bet kuris karas yra žiaurus, jame nėra teisuolių, pagrindinė išgyvenimo sąlyga – šauti pirmam ir, nors kaip skambėtų ciniškai, tai yra tiesa. Žiaurumas, nei savo, nei kitų gyvybių nevertinimas yra ištikimas karo palydovas ir meluoja tie, kurie seilėjasi rašydami apie humaniškumą kare, o ypač – pilietiniame, kai brolis eina prieš brolį, tėvas – prieš sūnų. Visa tai buvo ir pas mus. Mano senelį iš mamos pusės, devynių vaikų tėvą, tapusį kolūkio pirmininku, 1947 m. mirtinai uždaužė susimokę jo kaimynai. Senelį iš tėvo pusės, partizanų vadą, po Šeštokų apylinkes iki pat 1950 m., norėdamas nušauti, su stribų būriu vaikėsi tikras brolis.
Bet po 1950 m. praėjo jau beveik septyniasdešimt metų, o mes vis dar kariaujame. Ačiū Dievui, jau ne su automatais, o tik tai nuimdami, tai uždėdami atminimo lentas.
Mūsų pernelyg mažai, kad galėtume išlikti šiame globaliame pasaulyje, būdami tarpusavyje susipriešinę.
Manau, jau atėjo laikas suprasti, kad mes nepakeisim istorijos, ji buvo tokia, kokia buvo. Žmonės tikėjo idealais, norėjo šviesesnio rytojaus sau, savo tautai. Jie kariavo už tai, kuo tikėjo, – savo idealus, savo įsitikinimus.
Mums dabar iš septyniasdešimties metų retroperspektyvos, sėdint sotiems už patogaus stalo, lengva vertinti, kas buvo teisus, kas neteisus. Jiems buvo sunkiau.
Mano nuomone jau laikas koncentruotis į geresnį mūsų tautos, mūsų visuomenės ateities kūrimą, o neužsiimti raganų medžiokle, nesvarbu, ar savivaldybės lygiu nuimant atminimo lentas ir griaunant paminklus, ar Seimo lygiu nuolat sudarant nesibaigiančias komisijas priešų paieškai. Mūsų pernelyg mažai, kad galėtume išlikti šiame globaliame pasaulyje būdami tarpusavyje susipriešinę.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
Ledo ritulio rungtynės: Lietu...
-
Arinos ir V. Čeplinsko paroda...
-
Simboliškai „išlaisvinti...
-
Iniciatyvos „4 milijonų Lie...
-
Kandidatų į prezidentus deba...
-
LKL: Kauno „Žalgiris“ ...
-
Vilniaus „Žalgiris“ – G...
-
Ledo ritulio rungtynės: Lietu...
-
Eisena Pasaulinės mamų psich...
-
Serialo „Ne tau, Martyna!...
-
Skaniai gyvename9Valgai vynuogę ir stebiesi: Pietų kraštų vaisius vidury žiemos. Kaduise, prieš 30 metų, ir rudenį negaudavai. O dabartės – bet kuriuo metu, bet kokiais kiekiais. Bet kažkas kikena: gal jis nežino, kaip tikros vynuogės atrodo: gels...
-
Putinai kyla į paviršių6Bolševikai nebuvo vienintelė jėga 1917-aisiais siekusi perimti valdžią Rusijoje. Tų pačių metų rugsėjo 10–13 d. (matyt, pagal Grigalijaus kalendorių) savo laimę išbandė ir generolas Lavras Georgijevičius (1870–1918), mies...
-
Juoda – tai balta3Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos daugumos turėjo nė kiek nenustebinti kreivais minčių vingiais ne pirmąkart pasižyminčio Rusijos atstovo V. Nebenzios kritika dėl naujai parengto rezoliucijos projekto, šįkart liečiančio bosnių musulmonų gen...
-
Lietuvos ūkis metus pradėjo su nauja energijaStatistikos departamento duomenimis, pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvos bendrasis vidaus produktas per metus išaugo 2,9 proc., o palyginti su paskutiniuoju 2023 m. ketvirčiu jis padidėjo 0,8 proc. Didžiausią teigiamą įtaką BVP pokyči...
-
Rinkimai – visuomenės brandos įvertinimas4Rinkimai demokratinėje valstybėje – tai pirmiausia visuomenės brandumo įvertinimas, tarsi lakmuso popierėlis, parodantis, kiek laisvos Lietuvos piliečiai turi galimybių ir noro per rinkimus išreikšti savo valią ir lemti valstybės r...
-
Rinkimų kampanija lygi nuliui7Rinkimų į valstybės vadovo postą šiemet nebus, prezidento institucija po D. Grybauskaitės – nususinta ir nebeaktuali. Tyla, ramybė ir bangų ošimas – kampanija lygi nuliui. Kybo tik keli ironiški premjerės plakatai tarp ...
-
Kaip prisivyti Europos Sąjungos vidurkį ne tik vartojant, bet ir kaupiant ateičiai?3Pastarąjį dešimtmetį pajutome tikro „vakarietiško“ gyvenimo skonį. Mūsų jau nebestebina kavos puodelio kaina Madride, nes Vilniuje už jį mokame beveik tiek pat. Daugeliui savotišku standartu tapo ir savaitgalio kelion...
-
(Ne)reikalingos knygosUžbaigdami Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę, šiandien bibliotekininkai leisis į žygį Plateliuose. Tai šios profesijos atstovų žinutė visuomenei, kad bibliotekininkai – ne tarp knygų lentynų užsisklendusi, o aktyvi,...
-
Vagių ir šliundrų sovietai19Niekas negali pasakyti, ką Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) iš tiesų veikė nuo 1913-ųjų rudens iki 1917-ųjų pavasario, gyvendamas Sibiro tremtyje. ...
-
Mergelė Bufetava6Prastai lietuviškai kalbantis pilietis Z. Z. turėjo jugoslavišką bufetą. Kažkada pirktą pagal pažintis už talonus. Nors Jugoslavijos jau nėra, tačiau bufetas tebestovi. Virš bufeto ant sienos prikalta Rusijos vėliava. Kartą, kai...