.png)
- Violeta Juodelienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Violeta Juodelienė
Viena sąlygų, leidžiančių įsigalėti radikaliems politiniams režimams ar pavieniams radikalams, – žodžio laisvės apribojimai. Negalėdami laisvai pareikšti savo nuomonės, imdami manyti, kad nėra pageidaujami viešosiose diskusijose, tokie žmonės telkiasi tylomis, jų nenuleistas garas tvenkiasi, kol pratrūksta į politinę areną iškeldama situacija besinaudojančius marginalus.
Atrodytų, turėdami patirties su būriu valstybę valdyti panūdusių virėjų, žinodami, kokį morališkai suluošintą žmogų užaugina tokia vienos nuomonės visuomenė, teisę kalbėti ir diskutuoti turėtume priimti kaip nekvestionuojamą vertybę.
Deja. Kunigas Algirdas Toliatas ne savo valia atvėrė akis: deklaruodami laisvę patys esame įkalinę save trumparegystės ir paniekos kalėjime. Nors deklaruojame kitaip, nemenkai daliai iš mūsų žodžio, tikėjimo, idėjos laisvė tėra gražūs įrašai dokumentuose. Tikrosios vertybės pasimatė po to, kai A.Toliatas, vienas populiariausių, net madingiausių, kunigų savo socialiniame tinkle pakvietė pasirašyti peticiją, prieštaraujančią Stambulo konvencijos įgyvendinimui Lietuvoje.
A.Toliatą ir nemenką jo bendraminčių būrį užvirto tokia viešos paniekos ir patyčių banga, kad net tų sveikos nuovokos žmonių, kurie apie minėtą Stambulo dokumentą nebuvo suformulavę savos nuomonės ar neskubėjo jos garsinti, negalėjo neapimti svetima gėda. Panoręs teisiniu keliu apginti savąją garbę, dvasininkas be vargo laimėtų.
Dešimtis tūkstančių sekėjų ne dėl kokių madingų banalybių subūręs tikėjimo įtaikdarys atlaikys pažeminimo bangą. Kaip ir visa jo atstovaujama katalikų bažnyčia, kiti viešai savo nepopuliarią nuomonę išsakę asmenys. Tačiau kuo virsime mes, vakarykščiai totalitarizmo kaliniai, jei nepaisysime Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ginamos teisės laisvai kalbėti? Taip, žodžio laisvė nėra absoliuti.
Tačiau ji baigiasi ne ten, kur nori dauguma, bet kur prasideda šmeižtas ar atvira agresija. Tie, kas, užuot gerbę svetimą nuomonę ir kvietę į diskusiją, buldozeriu stumiantys savąją, vadindami ją dar ir vieninteliu progreso varikliu, anaiptol nepanašūs į visuomenės tobulintojus. Veikiau į anachronizmus, norinčius kalaviju ir ugnimi išdeginti svetimus įsitikinimus.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
E. Vaitkaus porinkiminė spaud...
-
Porinkiminė Remigijaus Žemai...
-
G. Nausėdos porinkiminė spau...
-
I. Vėgėlės porinkiminė spa...
-
Porinkiminė I. Šimonytės sp...
-
Kandidatas į prezidentus G. J...
-
R. Žemaitaičio komanda lauki...
-
A. Mazuronio štabas Darbo par...
-
G. Nausėdos štabas laukia ri...
-
I. Vėgėlė su bendražygiais...
-
Savivertės nuospaudos5Šiandien „Eurovizijoje“ nuskambės lietuviškai atliekama daina, pakėlusi visą Malmės areną ant kojų. Koks pasididžiavimas sava kalba! Nereikia nė 1,3 mln. eurų, už kuriuos Valstybinė lietuvių kalbos komisija ketina stiprint...
-
Skaitymo pagirios1Skaudėjo galvą, nes gegužęs 7 d., kaip ir kasmet, buvo švenčiama Knygos diena. Skaitytoja vėl padaugino – per daug prisiskaitė, nes be saiko varė iki paryčių. Tada prisiekė – daugiau nė puslapio, na, nebent tik savaitgaliais ir t...
-
Lauko išvietės paveldas18Kerenskių giminės atstovas Aleksandras Fiodorovičius (1881–1970) jau buvo dingęs, tačiau Laikinosios vyriausybės nariai to dar nežinojo ir 1917 m. spalio 25 d. (pagal Julijaus kalendorių) popietę susirinko į paskutinį savo posėdį. ...
-
Auksinis aštuonetas2Yra toks smagus filmas „Oušeno aštuntukas“ apie pramuštgalvių šutvę ir jų tobulą vagystę. Bet kalba šįkart ne apie holivudišką versiją. Lietuviškas variantas kur kas įdomesnis – čia a...
-
Kodėl mes ne Amerika?7Kodėl mūsų rinkimų kampanijos atrodo kaip melancholijos persmelktas moliūgas juodame lauke. Lauke, kur mėnulis šviečia visur, išskyrus jį. ...
-
E. Lucasas: Europa privalo skirti daugiau lėšų gynybai6Buvęs (ir galimai būsimas) JAV prezidentas Donaldas Trumpas į aljansus žiūri per sandorių prizmę. Jo kalbose nėra miglotos retorikos apie vadinamosios D dienos išsilaipinimą, Berlyno sieną ar džiaugsmingą Europos susivienijimą 1989–19...
-
Poetų ar miestų karas?3Kiekviena XX a. kauniečių karta užaugo su sava Vilniaus idėja. Dabar nė vienas jų vasaros neįsivaizduoja be pajūrio, tarpukariu ateities neįsivaizdavo be Vilniaus. Jų nenoru „nurimti be Vilniaus“ sumaniai pasinaudojo ir Kremlius, š...
-
Kiekviena diena – lyg asilų šventė21Vos tik dienraštyje pasirodė straipsnis apie trijų Baltijos šalių sėkmę, patirtą per 20 metų Europos Sąjungoje, iškart sučiurleno komentatorių pagiežos upeliai. ...
-
V. Matijošaitis apie verslo pasitraukimą iš Rusijos: visi žinojo, kad čia buvo tik laiko klausimas104Jeigu iki šiol dirbčiau versle, pastarasis laikotarpis būtų skirtas vien atsakinėjimui į klausimus „kas, kaip, kada ir už kiek“. Tema jau išsemta, bet klausimai pilasi toliau. Kai kas negali susitaikyti su mintimi, kad „Vi...
-
Palangoje galėjome stebėti vieningos kultūros Europą2Savaitgalį teko praleisti Palangoje. Mero Šarūno Vaitkaus kvietimu teko dalyvauti Palangoje įvykusiame Europos brasbandų (varinių pučiamųjų orkestrų) čempionate. ...