Quantcast

Meilė be prievartos

Kartkartėmis mėgstu susiorganizuoti tai, ką garsioji Agnė Jagelavičiūtė vadina diena be prievartos, o italai filme "Valgyk, melskis, mylėk" – "dolce far niente" ("saldus nieko neveikimas"). Manosios kūno ir proto išeiginės dažniausiai susidaro iš lovos režimo, daug kinų maisto, atrodymo taip, kad jei kiltų gaisras ir tektų bėgti laukan, žmonės turbūt palaikytų bename, ir kokios nors įtempto galvojimo nereikalaujančios veiklos – bukų komedijų ar lindėjimo instagrame. Bet štai vakar, kad ir kaip nesinorėjo įjungti analitinio mąstymo, tai nutiko savaime, užtikus vienos rusų tinklaraštininkės anketą.

Ji, mano bendraamžė, jau spėjo ištekėti už dvigubai vyresnio oligarcho, pagimdyti vaiką, vėl stebuklingu būdu per kokią savaitę grįžti į buvusias coliukės formas ir sėkmingai užkariauti ir išlaikyti mados ikonos pozicijas. Iš esmės viskas būtų sveikintina, kol neaptikau įrašo, kuriame ji dalijasi laimingų santykių paslaptimis. Iš penkių influencerės taisyklių kelios, nors gal papiktintų radikalias feministes, buvo gan logiškos: būti įdomiu ir veikliu žmogumi, stengtis suteikti vyrui tiek fizinį, tiek emocinį ryšį ir malonumą, išlikti moterimi, jei jau nori, kad vyras būtų vyru.

Bet likusios dvi pašiaušė kailį ir man. Citata "Su sena palaidine komplimentų iš vyro nesulauksite. Turite atrodyti gerai net tada, kai to nenorite" skamba kaip instruktažas elitinėms palydovėms, bet ne reali moters, ne vienus metus su vyru gyvenančios po vienu stogu, kasdienybė. Toliau – dar geriau. "Niekada negalite būti liūdna. Sakykite, kad jūsų vyras pats geriausias." Tai galima būtų nurašyti vienos savo laimę (pusamžio verslininko pavidalu) už uodegos nučiupusios merginos pastangoms jos nieku gyvu nepaleisti. Bet šitokių, įvedę į paieškos sistemą "sėkmingų santykių paslaptys", rasite tiek, kad nors vežimu vežk. Tik kad ir kaip tos šokoladu ir lengvomis haliucinacijomis dvelkiančios moterys stengiasi demonstruoti gražų santykių fasadą, kyla natūralus klausimas: kas gali būti nuoširdžiai laimingas, kai net savo namuose, su artimiausiu žmogumi, negali būti savimi?

Norisi tikėti, kad ne tokie tie vyrai kvailiai, jog tikėtųsi šalia savęs 24 valandas per parą matyti besišypsančią lėlę Barbę.

Tikrai nebandau pasakyti, kad, vos ištekėjus ar užmezgus rimtus santykius, reikia amžiams užmiršti pudrą ar skutimosi peiliukus. Ir jei nuolatos rodai kaprizus ar vos vyrui įžengus pro duris užpuoli jį tokia priekaištų ir reikalavimų lavina, kad jam gyvenimas virsta pragaru žemėje, tikėtina, kad vieną dieną neapsikentęs dės į kojas. Bet tai yra kraštutinumai. Taip pat, kaip ir patarimai visada atrodyti tarsi keliaujant į Holivudo premjerą.

Ypač jei seniai peržengėte romantiškų pasimatymų etapą, savaime suprantama, kad bus blogų dienų. Bus gripo, pagirių, rotavirusų, PMS, nesėkmių darbe, savaitgalių, kai darbinę šypseną norėsis palikti stalčiuje kartu su blakstienų tušu. Pamenu, interviu su Indre Stonkuviene metu ji iškėlė nors ir retorinį, bet tiesiog genialų klausimą šia tema: "Na, negi gyvename su šitokiais idiotais, kurie nesupranta, kad gimdydama aš tikrai gražiai nedejuosiu"?

Ir tikrai, norisi tikėti, kad ne tokie tie vyrai kvailiai, kad tikėtųsi šalia savęs 24 valandas per parą matyti besišypsančią lėlę Barbę. Ir, tiesą sakant, daugumai pastarosios ne taip ir patinka. Gal gyvenime bendravau su kažkokiais išskirtiniais vyrais, bet gerai pagalvojus tenka pripažinti, kad nuoširdžiausios ir giliausios akimirkos anaiptol nebūdavo tos, kai klapsėdavau vizažisto priklijuotomis blakstienomis ant piršto sukdama šilkines garbanas.

Turbūt visi "kokia tu stebuklinga" iš jų lūpų pasigirsdavo tada, kai pasikriuksėdami juokdavomės iš nešvankių vienas kito anekdotų. Kai tarsi rašalo dėmės susigėrę į sofą dalydavomės mintimis apie gyvenimą ir paskutiniu picos gabalėliu. Kai su ta pačia sena vyriška palaidine gamindavau pusryčius. Juk, kad ir kaip elegantiškai atrodome su aukštakulniais ir kvėpuoti trukdančiu korsetu po suknele, kone svarbiausias dalykas, nuo kurio reikėtų pradėti ręsti laimingų santykių pamatus – kuo daugiau dienų be prievartos. Tiek jam, tiek jai.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Stasys

Stasys  portretas
Vel ta kutvela aiskina mums apie gyvenima ,ir dar beveik gatves zargonu ,turbut daug patyrusi ,kad leidzia sau pamokslauti ,senele visazine,bet ar mums idomu ?

AK

AK portretas
O kas nutiko vėliau?

Kitas Tomas

Kitas Tomas portretas
Gal ir graži, bet rašyti ryškiai neturi ką. Pasiklydusi gyvenime.
VISI KOMENTARAI 5

Galerijos

  • Desalomėjizacija – būtina
    Desalomėjizacija – būtina

    Nors dabar viešojoje erdvėje vis kalbama apie gynybą, sovietinio paveldo sergėtojų isterija mums visada primena, kad Lietuvoje yra ir kita visuomenės dalis, kuri geriausiu atveju, prasidėjus Kremliaus invazijai, nedarytų nieko, o blogiausiu &ndas...

    11
  • Kandidatų godos
    Kandidatų godos

    12 apaštalų – lygiai tiek sėdo valgyti Paskutinės vakarienės prieš Didžiąją išdavystę. 12 kandidatų į pretendentus (ko ne apaštalai?) siekia aukščiausio posto valstybėje, tačiau dar šiandien dalis j...

  • Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės
    Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės

    Du dešimtmečiai Europos Sąjungoje (ES) atnešė neabejotiną ekonominį progresą – didėjantį šalies konkurencingumą, augančias gyventojų pajamas ir perkamąją galią. Tačiau nemažiau svarbu įvertinti ir demografinius bei s...

    2
  • Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė
    Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė

    Terorizmas padėjo gimti Vladimiro Putino režimui. 1999 metų rudenį dirbdamas korespondentu Maskvoje, mačiau, kokį siaubą visuomenei atnešė kruvini daugiabučių namų sprogdinimai Rusijos sostinėje ir kitur. ...

  • Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?
    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?

    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas, bent jau toks įspūdis susidaro stebint situaciją mūsų valstybėje. ...

  • Dresūros mokykla
    Dresūros mokykla

    Akimirką stabtelėję pagalvokime, ką nuveikiame per tris minutes. Per šešias. Visa, ką darome įprastomis aplinkybėmis, atliekame nesižvalgydami į chronometrą. Nebent gaiviname širdies smūgį patyrusį žmogų, lenktyniaujame su g...

    4
  • Pravieniškių choras – be solisto
    Pravieniškių choras – be solisto

    Kol Lietuvoje sutartinai buvo dejuojama dėl tarpinių atsiskaitymų, o Vilniuje laidojo „Dėdę Vanią“, vienos Jurbarko mokyklos tualete nepilnametis talžė kitą tokį pat. Daužė, suprantama, į veidą, sunkėsi kraujas ir sirpo mėlynės. Vi...

    9
  • Nekantriųjų karta
    Nekantriųjų karta

    Rytoj pradėsime Didžiąją savaitę prieš Velykas. Krikščionims tai – ypatingas laikas nuo Kristaus įžengimo Jeruzalėn Palmių sekmadienį iki jo prisikėlimo Velykų rytą. Gyvenantiems be tikėjimo – ypatingos skubos laikas. J...

    5
  • Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė
    Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė

    Būtent toks įspūdis susidaro, stebint paskutines dienas poste skaičiuojančio mūsų krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko veiksmus. ...

    3
  • E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka
    E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka

    Prancūzijos politika Ukrainos atžvilgiu dažnai yra ydinga, bet niekada nebūna nuobodi. Normandijos formatas ir Minsko susitarimai po pirminio Rusijos puolimo prieš Ukrainą 2014-aisiais atskleidė senųjų Vakarų šalių požiūrį į Rusijos...

Daugiau straipsnių