- Gintautas Labanauskas
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Darbo kodekse įrašyta aiškiai – kasmetinės atostogos yra laisvas nuo darbo laikas, suteikiamas darbuotojui pailsėti ir darbingumui susigrąžinti, mokant jam atostoginius. Eiliniams žmonėms, dirbantiems pagal darbo sutartį, turi būti suteikiama ne mažiau kaip dvidešimt darbo dienų kasmetinių atostogų. Politikams, žinia, velkantiems sunkią tarnystės piliečiams naštą, gerokai sunkiau, bet ir jie turi teisę į atostogas.
Tačiau viena yra formali teisė į atostogas, o kita – reali situacija darbo vietoje. Kiekvienas iš savo patirties žinome, kad į atostogas išeinama tada, kai yra kam pavaduoti. Tada, kai darbe normali kasdienė padėtis. Tada, kai einant atostogų ir grįžus iš jų nebus paskelbta nepaprastoji padėtis. Supaprastinus – į atostogas einama, kai darbe stogas nedega ir dūmai nerūksta.
Šiandien Lietuvoje stogas dar nedega, tačiau visiems daugiau nei akivaizdu, kad visuose mūsų bendro pastato galuose temperatūra kyla ir sienos pradeda svilti. Todėl kyla pagrįstas klausimas: ar tikrai tokioje situacijoje Vyriausybė ir ministrai yra tie visus namų darbus padarę vadovai, kurie ramiai gali mėgautis mūsų trumpos šiltos vasaros malonumais?
Vieno banko ekonomistas Tadas Povilauskas neseniai sakė labai paprastai – mūsų sankcijos Rusijai įsigalioja palengva, skirtingais pereinamaisiais laikotarpiais, todėl neišvengiamai mažės eksportas į Rusiją ir Baltarusiją, o tai reikš įmonių, kurios tiesiogiai susijusios su Rusija ir Baltarusija, pranešimus apie darbuotojų atleidimą.
Šiandien Lietuvoje stogas dar nedega, tačiau visiems daugiau nei akivaizdu, kad visuose mūsų bendro pastato galuose temperatūra kyla ir sienos pradeda svilti.
Dar vasaros pradžioje už galvų buvo susiėmę šimtai valstybinių (!) geležinkelių ir pašto darbuotojų. Įspėjimo lapelių gegužę sulaukė beveik 2 tūkst. geležinkelininkų, daugiau nei 0,5 tūkst. paštininkų. Ir tai valstybinės įmonės, kurios šį sprendimą visada atideda ir daro paskutinės. Užimtumo tarnybos pranešimo skiltis apie grupinius atleidimus neguodžia ir liepą. Štai liepos vidurį daugiau nei šimtą darbuotojų atleido Ukmergės pieninė, birželį dar tiek pat netekę darbo sužinojo Klaipėdoje įsikūrusios laivų ir plūdurų konstrukcijos statybos „Intermarinas“ darbuotojų. O kur dar pora dešimčių įmonių, kurios atleidžia po kelias dešimtis ar pusšimtį darbuotojų!
Po šimtų ir dešimčių atleistųjų statistika slepiasi labai realios žmonių gyvenimo tragedijos. Visos šios problemos kažkaip turi būti sprendžiamos – tam būtinos aiškios ir realiai veikiančios kompensacinės priemonės. Ar tokių turime ir ar jos sėkmingai padės sudėtingais karo metais?
Kad situacija dar prastesnė tarptautinių santykių srityje, jau kalbėta ne sykį. Labai švelniai tariant mūsų užsienio politika nesubalansuota.
Prieš keletą dienų Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų (VPPAR) tarybos narys Kęstutis Černeckas, komentuodamas prekybą su Kinija, buvo tiesmukas: „Eksportas iš Lietuvos yra sunykęs. Nuo to laiko kinai įsileidžia tik tuos gaminius, kurie jiems yra įdomūs ir reikalingi. Turint mintyje Taivano, Singapūro rinkas, kitas Azijos rinkas, kalbėti procentais yra labai patogu, kai gali pasakyti, kad eksportas išaugo, tarkime, 60 proc. Tačiau, jeigu kalbėtume konkrečiais skaičiais – pateiktume piniginę išraišką, tai pamatytume, kad 300 mln. eurų eksporto rinkos netekties išaugęs eksportas į kitas Azijos šalis nekompensuoja.“
Žinoma, galima sakyti, kad ir verslas, ir darbo vietos, ir daugelio gyventojų kasdienės problemos dėl smarkiai augančių kainų – ne ministrų reikalas. Tiesiog taip yra. Tačiau ką valdantiesiems pasakys be darbo likę, brangstančias komunalines, kasdienių produktų kainas matantys piliečiai? Tų minčių aidą jau matome visuomenės nuomonių apklausose, kur nė viena valdančioji partija tuoj nepateks net į trejetuką.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Juoda – tai balta1
Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos daugumos turėjo nė kiek nenustebinti kreivais minčių vingiais ne pirmąkart pasižyminčio Rusijos atstovo V. Nebenzios kritika dėl naujai parengto rezoliucijos projekto, šįkart liečiančio bosnių musulmonų gen...
-
Lietuvos ūkis metus pradėjo su nauja energija
Statistikos departamento duomenimis, pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvos bendrasis vidaus produktas per metus išaugo 2,9 proc., o palyginti su paskutiniuoju 2023 m. ketvirčiu jis padidėjo 0,8 proc. Didžiausią teigiamą įtaką BVP pokyči...
-
Rinkimai – visuomenės brandos įvertinimas4
Rinkimai demokratinėje valstybėje – tai pirmiausia visuomenės brandumo įvertinimas, tarsi lakmuso popierėlis, parodantis, kiek laisvos Lietuvos piliečiai turi galimybių ir noro per rinkimus išreikšti savo valią ir lemti valstybės r...
-
Rinkimų kampanija lygi nuliui7
Rinkimų į valstybės vadovo postą šiemet nebus, prezidento institucija po D. Grybauskaitės – nususinta ir nebeaktuali. Tyla, ramybė ir bangų ošimas – kampanija lygi nuliui. Kybo tik keli ironiški premjerės plakatai tarp ...
-
Kaip prisivyti Europos Sąjungos vidurkį ne tik vartojant, bet ir kaupiant ateičiai?3
Pastarąjį dešimtmetį pajutome tikro „vakarietiško“ gyvenimo skonį. Mūsų jau nebestebina kavos puodelio kaina Madride, nes Vilniuje už jį mokame beveik tiek pat. Daugeliui savotišku standartu tapo ir savaitgalio kelion...
-
(Ne)reikalingos knygos
Užbaigdami Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę, šiandien bibliotekininkai leisis į žygį Plateliuose. Tai šios profesijos atstovų žinutė visuomenei, kad bibliotekininkai – ne tarp knygų lentynų užsisklendusi, o aktyvi,...
-
Vagių ir šliundrų sovietai19
Niekas negali pasakyti, ką Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) iš tiesų veikė nuo 1913-ųjų rudens iki 1917-ųjų pavasario, gyvendamas Sibiro tremtyje. ...
-
Mergelė Bufetava6
Prastai lietuviškai kalbantis pilietis Z. Z. turėjo jugoslavišką bufetą. Kažkada pirktą pagal pažintis už talonus. Nors Jugoslavijos jau nėra, tačiau bufetas tebestovi. Virš bufeto ant sienos prikalta Rusijos vėliava. Kartą, kai...
-
Pirmi mero V. Benkunsko kadencijos metai: sostinė išsirinko merą, kuris dirba puse etato4
Kasmetinė mero ir tarybos darbų ataskaita ilgus metus buvo privalomas dokumentas, kurį miesto vadovas kasmet pateikdavo vilniečiams, kad jie galėtų matyti, kaip vykdomi valdžios įsipareigojimai. Šią tradiciją įvedė Artūras Zuokas, ka...
-
Timūras be būrio
Potvynis Sibire nesibaigia, užtvindė jau ir urano kasyklas (skęstantys miestai, kaimai, namai su visu gyvuoju inventoriumi šiuo atveju – ne tiek svarbūs), taiką vis drumsčia ukrainiečių koviniai dronai (nepainioti su kovinėmis žąsimis),...