Quantcast

Naktinis mokesčių perversmas pagal Skvernelį

Saulėtas, šiltas, netgi karštas gegužės mėnuo yra nuostabi gamtos dovana lietuje mirkstančiam lietuviui. Žmonės atitirpo, atsipalaidavo, ir tai, žinoma, būtų tikrai puiku, jei ne politinis momentas. Užplūdus šilumai, ir taip menkas tautos domėjimasis politika nukrito iki nulinės padalos.

Tai matydama Vyriausybė skuba pastatyti visuomenę prieš dar vieną pusiau naktinio mokesčių perversmo faktą. Lygiai prieš savaitę ministrų kabinetas mirtinoje tyloje patvirtino mokesčių ir pensijų reformas lydinčias įstatymų pataisas. Ką ten visuomenė – nė opozicija necyptelėjo.

Visam tam patvirtinti Seimui turėtų pakakti 25 dienų, netveria kailyje premjeras S. Skvernelis, nors su „reforma“ jis, regis, nėra supažindinęs net savos valstiečių frakcijos. Ką ten frakcijos – socialinės apsaugos ir darbo ministras L. Kukuraitis, paklaustas apie tai, iš kur rasis pinigų pensijoms, jei „Sodros“ mokesčiai bus sumažinti, atsako, kad to reikėtų klausti finansų ministro.

Beje, penkios iš tų 25 dienų, premjero duotų Seimui, jau praėjo. O karti žaibiškų mokesčių reformų patirtis primena, kad dauguma Seimo narių už naują mokesčių tvarką balsuoja įstatymų neskaitę. Taip buvo 2008-ųjų pabaigoje. Ne kitaip bus ir kaitinant aukštai pakilusiai birželio saulei.

Premjeras spirga taip, kad net su savais dėl reformų nesutaręs, ruošiasi jas prastumti opozicijos batalionais. Ekonomikos komitetui vadovaujantis socialdemodarbietis R. Sinkevičius premjerui antrina, kad nėra reikalo „užtempti“.

Ar neišlįs mūsų lepinimasis šiluma mums per gerklę po Naujųjų? Kai susidursime su naujais mokesčiais. Ką žada mokesčių reforma?

Vyriausybė žada pieno upes su riestainių krantais. Neapmokestinamos pajamos didėsiančios, socialinio draudimo įmokos mažėsiančios, netgi bus įvestos „Sodros“ lubos, sujungtos darbuotojo ir darbdavio įmokos „Sodrai“, o bazinės pensijos mokėjimas permestas į valstybės biudžetą.

O kas bus, jei pasibels nauja ekonominė krizė? Net jei krizė aplenks, ar tikrai visiems po „reformos“ bus geriau?

Bet ar gali taip būti, kad mokesčiai visiems sumažėja, o valdžia surenka mokesčių daugiau ir net pensijos padidėja? Ekonomikai augant – kodėl gi ne, įmanoma.

O kas bus, jei pasibels nauja ekonominė krizė? Net jei krizė aplenks, ar tikrai visiems po „reformos“ bus geriau?

Yra ir dar vienas klausimas: ar tai, ką siūlo Vyriausybė, nepanašu į kratinį, kurio ingredientai jokiai košei netinka, nes susideda iš ekonomikos augimo, gerų norų, per atsivėrusias čakras priimtų signalų iš kosmoso ir policininko prigimtinio noro nubausti tuos, kurie iki šiol dirbo sau?

Rimtesni ekonomistai būtent taip ir sako. Kokie „reformos“ spygliai gali daug kam išlįsti per gerklę?

Vyriausybė to nereklamuoja, bet „reformos“ tikslas yra ir panaikinti galimybę dirbti pagal verslo liudijimus ir individualią veiklą. Kitaip sakant, valdžia dešimtis tūkstančių žmonių didmenomis stumia į verslininkų nagus – dirbk pagal etatą ir priklausyk nuo darbdavio malonės! Tai reiškia, kad dešimčių tūkstančių žmonių pajamos po reformos smarkiai smuks.

Antra, reforma panaikins mokėjimus į privačius pensijų fondus, nes ką reiškia formulė 0+4+2, jei, tarkim, uždirbate 800 eurų į rankas? Tai, kad valdžia jums kilniaširdiškai leis 32 eurus iš savo kišenės pervesti į antros pakopos pensijų fondą. O kas tie „2“? Už tai, kad būsite susimokėjęs 574 eurus mokesčių, valdžia jums numes 18 eurų „subsidiją“.

Žodžiu, jokio sukčiavimo – tik rankų miklumas. Realiai į antrą pensijų pakopą mokėti neturėsite iš ko. Jūsų pensija galiausiai bus mažesnė, nei būtų pagal dabartinę tvarką.

Štai dėl ko skuba premjeras. Štai dėl ko šantažuoja Seimo saviškius ir net svetimuosius – arba priimate visą reformų paketą žaibu, arba galiu atsistatydinti.

Skubos darbą velnias gaudo. Štai prailgino Vyriausybė mokslo metus. Kas iš to išėjo?

Šnipštas išėjo. Iki prailginimo mokytojai ir tėvai dejavo, kad programos perkrautos – pamokų per daug, ir užduočių. Mokslo metus prailgino. Mokymosi programos liko tokios pat perkrautos ir jau baigtos. Dabar mokytojai suka galvas, kuo užimti per pamokas mokinius.

Dejonių tik padaugėjo. Valdžia norėjo kaip geriau – išėjo kaip visada. Ar ne tas pats laukia ir su Skvernelio mokesčių perversmu?



NAUJAUSI KOMENTARAI

Nu

Nu portretas
Niekas visuomenes neinformuoja,apie artejancius drastiskus pokycius ju gyvenimuose,nors priklausytu tai daryti,tai pon.Valatka padaro sita darba.Saunuolis !

...

... portretas
Kartais ir valkatėlei grūbas nuskyla.

Blin

Blin portretas
Prie ko čia užsakomieji straipsniai? Jei Valatka kam nepatinka, tai dar nereiškia, kad jis durnas. Kitąmet pažiūrėsim, ką tie patys komentatoriai apie naujus mokesčius cyps. O cypsim visi, nes mokesčiai mažės ir algos didės tik teoriškai. Praktiškai reikalai nepablogės tik bankams ir monopolijoms, na ir valdžiagyviams, kaip visada, o nuo paprastų žmogelių ir toliau maus ne tik paskutines kelnes, bet ir triusikus. Ba labai smalsu valdžiai patikrint, kas ten po tais triusikais yr.
VISI KOMENTARAI 7

Galerijos

  • Aikštei reikia konkretumo
    Aikštei reikia konkretumo

    Svarstydami, už ką balsuoti, žmonės klausinėjo vienas kitą: ar pakeis ką nors naujasis tautos vadas ar ir toliau sruvensime įkyrėjusia vaga? ...

    5
  • Savivertės nuospaudos
    Savivertės nuospaudos

    Šiandien „Eurovizijoje“ nuskambės lietuviškai atliekama daina, pakėlusi visą Malmės areną ant kojų. Koks pasididžiavimas sava kalba! Nereikia nė 1,3 mln. eurų, už kuriuos Valstybinė lietuvių kalbos komisija ketina stiprint...

    6
  • Skaitymo pagirios
    Skaitymo pagirios

    Skaudėjo galvą, nes gegužęs 7 d., kaip ir kasmet, buvo švenčiama Knygos diena. Skaitytoja vėl padaugino – per daug prisiskaitė, nes be saiko varė iki paryčių. Tada prisiekė – daugiau nė puslapio, na, nebent tik savaitgaliais ir t...

    1
  • Lauko išvietės paveldas
    Lauko išvietės paveldas

    Kerenskių giminės atstovas Aleksandras Fiodorovičius (1881–1970) jau buvo dingęs, tačiau Laikinosios vyriausybės nariai to dar nežinojo ir 1917 m. spalio 25 d. (pagal Julijaus kalendorių) popietę susirinko į paskutinį savo posėdį. ...

    19
  • Auksinis aštuonetas
    Auksinis aštuonetas

    Yra toks smagus filmas „Oušeno aštuntukas“ apie pramuštgalvių šutvę ir jų tobulą vagystę. Bet kalba šįkart ne apie holivudišką versiją. Lietuviškas variantas kur kas įdomesnis – čia a...

    2
  • Kodėl mes ne Amerika?
    Kodėl mes ne Amerika?

    Kodėl mūsų rinkimų kampanijos atrodo kaip melancholijos persmelktas moliūgas juodame lauke. Lauke, kur mėnulis šviečia visur, išskyrus jį. ...

    7
  • E. Lucasas: Europa privalo skirti daugiau lėšų gynybai
    E. Lucasas: Europa privalo skirti daugiau lėšų gynybai

    Buvęs (ir galimai būsimas) JAV prezidentas Donaldas Trumpas į aljansus žiūri per sandorių prizmę. Jo kalbose nėra miglotos retorikos apie vadinamosios D dienos išsilaipinimą, Berlyno sieną ar džiaugsmingą Europos susivienijimą 1989–19...

    6
  • Poetų ar miestų karas?
    Poetų ar miestų karas?

    Kiekviena XX a. kauniečių karta užaugo su sava Vilniaus idėja. Dabar nė vienas jų vasaros neįsivaizduoja be pajūrio, tarpukariu ateities neįsivaizdavo be Vilniaus. Jų nenoru „nurimti be Vilniaus“ sumaniai pasinaudojo ir Kremlius, š...

    3
  • Kiekviena diena – lyg asilų šventė
    Kiekviena diena – lyg asilų šventė

    Vos tik dienraštyje pasirodė straipsnis apie trijų Baltijos šalių sėkmę, patirtą per 20 metų Europos Sąjungoje, iškart sučiurleno komentatorių pagiežos upeliai. ...

    21
  • V. Matijošaitis apie verslo pasitraukimą iš Rusijos: visi žinojo, kad čia buvo tik laiko klausimas
    V. Matijošaitis apie verslo pasitraukimą iš Rusijos: visi žinojo, kad čia buvo tik laiko klausimas

    Jeigu iki šiol dirbčiau versle, pastarasis laikotarpis būtų skirtas vien atsakinėjimui į klausimus „kas, kaip, kada ir už kiek“. Tema jau išsemta, bet klausimai pilasi toliau. Kai kas negali susitaikyti su mintimi, kad „Vi...

    104
Daugiau straipsnių