.png)
- Violeta Juodelienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Neprinokusių vaisių vagys
Kasmetis mokslo vaisių raškymo procesas šiemet vyksta pagrindiniams mokslo sodininkams, pedagogams, šokant nervų rokenrolą. Dabar jau buvusiai švietimo sistemos tobulintojai panorėjus, rugsėjį nelyginių klasių mokytojai vėl bus metami į nežinomus reformos vandenis.
Lietuvos pedagogai, daug sykių ir šaltu realybės dušu lieti, ir ministerijos palangių plotį matavę, ir antpirščių, t. y. mokinio krepšelio, žaidimus išmokyti žaisti, sako tokio chaoso dar nematę. Didžiausias šokas – būsimųjų vienuoliktokų mokytojams, kurie ne tik turės mokyti pagal naujas, paknopstomis perprantamas programas, ne tik pagal vadovėlius, kurių dar nematė ir, duokdie, kad pamatytų bent rugpjūčio 31-ąją. Jie per pusmetį turės paruošti mokinius pirmajam dar kartą reformuotų abitūros egzaminų etapui. Savivaldybės kiekvienam vienuoliktokui privalės parūpinti po atitinkamai paruoštą kompiuterį su interneto prieiga. Gimnazijų direktorių galvos skausmas – rasti pamainą mokytojams, kurie savąjį prašymą atleisti iš darbo jau laiko stalčiuje, ar kurie neištemps nė rugsėjo, guls ligos patalan, neatlaikę emocinio, lėtinių ligų arba virusų krūvio. Netikintiems tokia perspektyva verta pasidomėti vidutiniu šalies pedagogo amžiumi ir nedarbingumo mokyklose statistika.
Matant vis labiau putojančias švietimo bendruomenės diskusijas, kyla visokių minčių. Ne tik apie tai, kokioms leidykloms, spaustuvėms naudingas šis spurtas. Labiau – kodėl mūsų švietimo ministrai, nepriklausomai nuo lyties, amžiaus, delegavusios partijos, maniakiškai kartoja evoliucijos eksperimentus: švietimo bendruomenę stumia į rūšių kovos lauką. Dabar jau buvusioji ministrė skubėjimą teisino noru duris į reformuotą rytojų atverti vienais metais anksčiau. Tačiau ar tikrai tas rytojus vertas įtampos, kurios neatlaikę matematikai ir lituanistai mokyklas išmainys į korepetitorių rinką, kur veik jokio streso ir 20 eurų į rankas už vieną akademinę valandą? Ar tikrai per dvejus pandemijos metus emocines ir mokymosi krizes išgyvenę paaugliai turi sumokėti už švietimo strategų norą čia ir dabar užsidėti varnelę savajame atliktų darbų sąraše? Gal geriausias iš darbų, kurį galėtų atlikti švietimo reformatoriai, būtų elgtis išmintingai. Juk mokslo vaisiai saldūs ir vertingi tik laiku nuskinti.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
Ledo ritulio rungtynės: Lietu...
-
Arinos ir V. Čeplinsko paroda...
-
Simboliškai „išlaisvinti...
-
Iniciatyvos „4 milijonų Lie...
-
Kandidatų į prezidentus deba...
-
LKL: Kauno „Žalgiris“ ...
-
Vilniaus „Žalgiris“ – G...
-
Ledo ritulio rungtynės: Lietu...
-
Eisena Pasaulinės mamų psich...
-
Serialo „Ne tau, Martyna!...
-
Skaniai gyvename7Valgai vynuogę ir stebiesi: Pietų kraštų vaisius vidury žiemos. Kaduise, prieš 30 metų, ir rudenį negaudavai. O dabartės – bet kuriuo metu, bet kokiais kiekiais. Bet kažkas kikena: gal jis nežino, kaip tikros vynuogės atrodo: gels...
-
Putinai kyla į paviršių6Bolševikai nebuvo vienintelė jėga 1917-aisiais siekusi perimti valdžią Rusijoje. Tų pačių metų rugsėjo 10–13 d. (matyt, pagal Grigalijaus kalendorių) savo laimę išbandė ir generolas Lavras Georgijevičius (1870–1918), mies...
-
Juoda – tai balta3Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos daugumos turėjo nė kiek nenustebinti kreivais minčių vingiais ne pirmąkart pasižyminčio Rusijos atstovo V. Nebenzios kritika dėl naujai parengto rezoliucijos projekto, šįkart liečiančio bosnių musulmonų gen...
-
Lietuvos ūkis metus pradėjo su nauja energijaStatistikos departamento duomenimis, pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvos bendrasis vidaus produktas per metus išaugo 2,9 proc., o palyginti su paskutiniuoju 2023 m. ketvirčiu jis padidėjo 0,8 proc. Didžiausią teigiamą įtaką BVP pokyči...
-
Rinkimai – visuomenės brandos įvertinimas4Rinkimai demokratinėje valstybėje – tai pirmiausia visuomenės brandumo įvertinimas, tarsi lakmuso popierėlis, parodantis, kiek laisvos Lietuvos piliečiai turi galimybių ir noro per rinkimus išreikšti savo valią ir lemti valstybės r...
-
Rinkimų kampanija lygi nuliui7Rinkimų į valstybės vadovo postą šiemet nebus, prezidento institucija po D. Grybauskaitės – nususinta ir nebeaktuali. Tyla, ramybė ir bangų ošimas – kampanija lygi nuliui. Kybo tik keli ironiški premjerės plakatai tarp ...
-
Kaip prisivyti Europos Sąjungos vidurkį ne tik vartojant, bet ir kaupiant ateičiai?3Pastarąjį dešimtmetį pajutome tikro „vakarietiško“ gyvenimo skonį. Mūsų jau nebestebina kavos puodelio kaina Madride, nes Vilniuje už jį mokame beveik tiek pat. Daugeliui savotišku standartu tapo ir savaitgalio kelion...
-
(Ne)reikalingos knygosUžbaigdami Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę, šiandien bibliotekininkai leisis į žygį Plateliuose. Tai šios profesijos atstovų žinutė visuomenei, kad bibliotekininkai – ne tarp knygų lentynų užsisklendusi, o aktyvi,...
-
Vagių ir šliundrų sovietai19Niekas negali pasakyti, ką Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) iš tiesų veikė nuo 1913-ųjų rudens iki 1917-ųjų pavasario, gyvendamas Sibiro tremtyje. ...
-
Mergelė Bufetava6Prastai lietuviškai kalbantis pilietis Z. Z. turėjo jugoslavišką bufetą. Kažkada pirktą pagal pažintis už talonus. Nors Jugoslavijos jau nėra, tačiau bufetas tebestovi. Virš bufeto ant sienos prikalta Rusijos vėliava. Kartą, kai...