Quantcast

Pagirtina premjero diplomatija

Šiandien pasakyti, kad Lietuvos užsienio politikoje yra mažai netikėtų ir įdomių pasažų, reiškia nieko nepasakyti. Po Valdo Adamkaus eros ji tapo nuobodžia, nykia ir be fantazijos. O jei kalbėtume apie santykius su mūsų buvusia strategine partnere Lenkija, tai, galima sakyti, kad įprastų šiltų santykių aukščiausiame lygyje jau aštuoneri metai tiesiog nėra.

Tačiau antradienį Varšuvoje įvykęs, net tris valandas trukęs premjero Sauliaus Skvernelio susitikimas su Lenkijos pilkuoju kardinolu, valdančiosios partijos „Teisė ir teisingumas“ partijos lyderiu Jaroslawu Kaczynskiu, yra neabejotina išimtis.

Neperdedant galima sakyti, kad šis premjero susitikimas yra kažkas neįtikėtino Lietuvai. O juk būtent tokios iniciatyvos mažai valstybei ieškant vietos globaliame pasaulyje yra daug svarbesnės nei parodomųjų vizitų diplomatija, kai neretai intriga būna tik tai, šalia ko bendroje nuotraukoje bus įamžinta mūsų prezidentė.

Skvernelio ir Kaczynskio susitikimas vyko akis į akį, be pašalinių ausų. Apie jo turinį beveik nieko nežinome, o gal ir nesužinosime. Tačiau viską pasako faktas, kad Lenkijoje be Kaczynskio valios jau dveji metai net plaukas nuo galvos nenukrenta.

Dar iškalbingesnis faktas, kad uždaras, užsienio kalbų nemokantis Kaczynskis apskritai labai retai susitinka su užsienio šalių lyderiais. Na, ir pagaliau trečias svarbus momentas yra tai, kad Kaczynskis su Skverneliu susitinka jau antrą kartą per vienerius metus.

Dar iškalbingesnis faktas, kad uždaras, užsienio kalbų nemokantis Kaczynskis apskritai labai retai susitinka su užsienio šalių lyderiais.

Pirmasis susitikimas įvyko dar Skverneliui nebūnant premjeru, prieš pat praėjusius Seimo rinkimus. O tai, kad antradienį Lietuvos premjeras susitiko ir su Lenkijos ministrų kabineto vadove Beata Szydlo, taip pat reikėtų vertinti kaip neeilinį įvykį pastarųjų metų abiejų šalių santykiuose.

Derėtų atkreipti dėmesį ir į tai, kad Skvernelio ir Kaczynskio susitikimai, kaip galima spėti, buvo organizuoti ne diplomatinėse aukštybėse, o horizontaliai. T.y. susitikimai tapo įmanomi dėka tų žmonių Lietuvoje ir Lenkijoje, kurie turi tarpusavio ryšių ir supranta, kokie svarbūs yra dvišaliai mūsų valstybių santykiai.

Premjeras Skvernelis negali pasigirti laimėjimais vidaus politikoje. Jo valdžia klimpsta profesionalais apsiskelbusių, bet itin neprofesionaliai politiką darančių ministrų liapsusuose ir žodinėse paties premjero improvizacijose. Ją skandina politinių gebėjimų stygius ir nuolatiniai Seimo valdančiosios daugumos skandalai.

Tačiau tai, kad Skvernelis nuo pat pirmosios darbo dienos bando išjudinti įstrigusius santykius su Lenkija ir daro tai nepaisydamas juodos tautininkiškos opozicijos tiek savoje, tiek kitose partijose, o taip pat ir prezidentūroje, yra verta išskirtinės pagarbos.

Birželį buvo nutrauktas daug metų trukęs ginčas dėl Lenkijos investicijų Lietuvoje ir pagaliau sutartį dėl krovinių gabenimo geležinkeliais tarifų pasirašė „Lietuvos geležinkeliai“ ir „Mažeikių naftos“ gamyklos savininkė „Orlen“.

Premjeras deda asmenines pastangas, kad Seimas priimtų įstatymą, įteisinantį originalią pavardžių rašybą asmens dokumentuose ir Lietuva pagaliau nutrauktų jai garbės nedarantį savo pačios piliečių nuosavybės teisių uzurpavimą.

Lietuvai yra ypač būtina Lenkijos parama siekiant sinchronizuoti mūsų elektros tinklus su Europos Sąjunga ir spaudžiant Baltarusiją dėl Astravo atominės jėgainės. Ką jau kalbėti apie bendrą gynybą.

Jei Skverneliui pavyktų sugrąžinti Lietuvos santykius su Lenkija į buvusį kadaise, vien to užtektų, kad jo premjerystė būtų vertinama teigiamai.

Kitas klausimas, ar tai jam pavyks? Klausimas, kaip į jo pastangas reaguos prezidentė Dalia Grybauskaitė ir Ramūno Karbauskio valstiečiai.

Nemažai daliai valstiečių tokios premjero iniciatyvos ne prie širdies. Antai jau trečiadienį Seimo Švietimo ir mokslo komitete turėtų būti prastumta itin juodašimtiška Lietuvių kalbos komisijos sudėtis. Tam, kad būtų sužlugdytas Skvernelio remiamo pavardžių rašybą dokumentuose liberalizuojančio įstatymo priėmimas.

Tai būtų tiesioginis smūgis šlapia mazgote premjerui į veidą. Geresniems santykiams su Lenkija – taip pat.


Šiame straipsnyje: Saulius Skvernelis

NAUJAUSI KOMENTARAI

Bravo Valatkai

Bravo Valatkai  portretas
>>>>>>>>>>>>>>>>.

pikts

pikts portretas
valatka nevykėlis

Algirdas.

Algirdas. portretas
Man Valatka tai kazkoks demagogas ir jo tos demagogijos visiskai neidomios tas pats per ta pati.
VISI KOMENTARAI 7

Galerijos

  • Kur eina karavanas?
    Kur eina karavanas?

    Dar neišsivadėjo keturių komunarų aura Ramybės parke – jau iš peties triūsia naujo paminklo statytojai. Nors sakoma, kad dovanotam arkliui į dantis nežiūrima, kauniečiai išdrįso: ne visi entuziastingai sutinka verslininko i...

    6
  • Autoritarinis populizmas: kur slypi pavojai?
    Autoritarinis populizmas: kur slypi pavojai?

    1950-aisiais parama populistinėms jėgoms svyravo ties 10 proc., 2023 m. išaugo beveik iki 27 proc., rodo švedų analitinio centro TIMBRO ir Europos laisvosios rinkos analitinių centrų tinklo EPICENTER parengtas Autoritarinio populizmo indeksa...

    3
  • Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?
    Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?

    Lietuvą pasiekė puiki žinia – Vokietijos gynybos pramonės gigantas ,,Rheinmetall AG‘‘ planuoja statyti Lietuvoje amunicijos gamyklą. Tai ne tik geros ir ilgalaikės darbo vietos viename iš Lietuvos regionų, Lietuvos eksporto didi...

    4
  • Žiurkėnas mumyse
    Žiurkėnas mumyse

    Reikia saugoti savo kailiuką, nes gyvename kosminės įtampos laikais. Todėl svarbu ne gynyba, o mityba. Visavertė. Tokia yra mūsų, žiurkėnų, ambicija. Misime iki susivėmimo ir gal išvengsime susinaikinimo. ...

    3
  • Po Sibirą – be vadovo
    Po Sibirą – be vadovo

    Įpusėjus 1911-ųjų vasarai, Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) persikėlė į Vologdos miestą, mat caro valdžia jam čia leido pagyventi porą mėnesių. Vologdoje jis trumpam buvo užmezgęs romaną su paaugle Pelagėja Onufr...

    3
  • Kur dingo rinkimų kampanija?
    Kur dingo rinkimų kampanija?

    Gerai kažkas pastebėjo, kad pas mus nevyksta jokia rinkimų į šalies prezidentus kampanija. Praėjusią savaitę jau buvo paskelbti visi oficialūs kandidatai, tarp kurių yra milijonierių, tačiau nematyti nei plakatų, nei skelbimų su vieš...

    9
  • Ugnis ir vanduo
    Ugnis ir vanduo

    Pastarąsias dienas pasaulyje kažkaip nevaldomai įsišėlo ugnis ir vanduo – dvi iš keturių stichijų ar pradinių elementų, sukūrusių Žemę ir sudarančių jos egzistencijos pagrindą. Bent jau taip mąstyta Antikoje. ...

    1
  • Žodžiais dvoko nepridengsi
    Žodžiais dvoko nepridengsi

    Paputojo vienuoliktokų tarpinių patikrinimų jovalas, pakaitinis jo maišytojas garsiai trinktelėjo durimis, palikdamas dvoką uostyti 26 tūkst. gimnazistų, jų tėvams ir mokytojams. ...

    1
  • Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje
    Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje

    Geležinės uždangos jau seniai nebėra. Tačiau jos šešėlis dar juntamas. Kelių, geležinkelių, oro, energetikos ir kitokios jungtys yra prastesnės toje Europos pusėje, kuri patyrė komunistinį valdymą. Ypač prasta situacija dėl &Scaro...

  • Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame
    Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame

    Manau, kad kiekvienas žmogus tai galėtų pritaikyti sau, prisimindamas anapilin iškeliavusius artimus žmones ir nepanaudotą laiką bendravimui su širdžiai mielais. Bet šiandien ne apie tai. ...

    2
Daugiau straipsnių