Tačiau JAV veikia brandi demokratija, pagrįsta vienas kitą kontroliuojančių svertų sistema. Šie metai patvirtino, kad vienas žmogus negali parrašyti JAV politikos pagal savo valią, net užimdamas aukščiausią postą valstybėje. Tam reikia bendro vyraujančio sutarimo, derinančio įvairias nuomones. Bet kurie buldozeriu priimami sprendimai didina įtampas šalyje ir tampa puolimo objektu, vos pasikeičia politinė situacija po rinkimų.

Taip įvyko su B. Obamos prastumta sveikatos draudimo reforma, kuri pabrangino medicinos paslaugas ir padidino valstybės įtaką sveikatos apsaugos sistemai. Per metus jau du kartus bandyta Kongreso balsavimu atšaukti Obamacare. Abu bandymai buvo nesėkmingi. Tačiau respublikonų daugumos balsais buvo panaikintas reikalavimas būtinai įsigyti sveikatos draudimą kiekvienam.

Nepavykusi draugystė su V. Putinu

Galvodamas esąs geriausias politikas, D. Trumpas aiškino, kaip jis susidraugaus su Vladimiru Putinu, ir priešpriešos neliks. Kėlė pagrįstą nerimą, jog kaina gali būti Ukrainos atidavimas Rusijos meškai ir Baltijos šalių pripažinimas pilkąja zona, kurioje Maskva elgsis kaip įsigeidusi. Realybė pasirodė esanti priešinga: Rusijos kišimąsi į JAV rinkimų procesą visos šalies politikai įvertino kaip pasikėsinimą į demokratinės santvarkos pamatus.

Šis pasipiktinimas atėmė bet kokią turgaus su Kremliumi galimybę D. Trumpui. Dar daugiau: kilęs triukšmas rezonavo su tarptautinės teisės pažeidimais užgrobiant Krymą ir kišantis į Rytų Ukrainą. Galiausiai jis virto tuo, apie ką šimtus kartų kalbėjo nužudytasis Borisas Nemcovas ir kiti opozicijos veikėjai: JAV finansų žvalgyba iki šio mėnesio pabaigos turi pateikti V. Putino klikos veikėjų sąrašą, kurie išpumpavo iš Rusijos apie trilijoną dolerių ir per dolerines sąskaitas paslėpė jį Vakaruose.

Skirtingai nuo B. Obamos laikų, Ukrainos taikos procese JAV dalyvauja tiesiogiai per specialų atstovą, o prezidentas pasirašė leidimą dėl gynybinių ginklų pardavimo Ukrainai, ko nedrįso B. Obama. Rytinis NATO sparnas, kuriame esame ir mes, stiprinamas sąjungininkų, įskaitant JAV, buvimu.

Laisvė verslui namie ir „Tomahawk“ priešams už jūrų

Per šiuos metus Šiaurės Korėja įvykdė apie 25 balistinių raketų bandymus. Dėl grasinimo JAV teritorijai Guamo salai D. Trumpas pažadėjo atsakyti „ugnimi ir įniršiu“. Neįprastas Vakarams karingumas, pasak pabėgusio į Japoniją aukšto Pchenjano kariškio, ypatingai neramina Kim Jong Uną. Matyt, jis patikėjo, jog iš D. Trumpo gali susilaukti visko, ir per Naujuosius Metus sušvelnino savo retoriką, pranešdamas apie Šiaurės Korėjos dalyvavimą žiemos olimpinėse žaidynėse Pietų Korėjoje.

Pačiose JAV pernai ekonomika augo toliau, bedarbystė sumažėjo iki rekordinių 4,2 proc. Atšaukti B. Obamos įvesti apribojimai vystyti energetikos sektorių daro JAV svarbiu žaidėju pasaulinėje naftos ir dujų rinkoje. Mažinamas verslo reguliavimas pagal principą, kad naują instituciją galima steigti tik uždarius dvi panašias. Žadėti importo muitai ir protekcionizmas nukeliavo į stalčių.

D. Trumpui pavyko įrodyti savo politinį svorį, kada abeji kongreso rūmai patvirtino didžiausią per 30 metų mokesčių reformą, kuri mažina mokesčius, bet didina valstybės biudžeto deficitą, kurį vėl turėtų mažinti palankesnių mokesčių paskatintas augantis verslas.

Į tuščią JAV Aukščiausiojo teismo teisėjo vietą buvo patvirtinta jo parinkta kandidatūra, išsaugojusi konservatyvių teisėjų daugumą „penki prieš keturis“.

Jis tęsėjo rinkiminį pažadą perkelti ambasadą į Jeruzalę, ko netesėdavo ankstesni prezidentai nuo Kongreso sprendimo 1995 m. Jis įsakė smogti Sirijoje „Tomahawkais“ –skirtingai nei B. Obama, kuris pasidavė V. Putino žaidimui ir atidavė šiam iniciatyvą Sirijoje po to, kai su cheminiu ginklu režimas peržengė paskelbtą raudoną liniją. Kariškiams Irake suteikė daug didesnę veikimo laisvę, ir šie sėkmingai tvarkėsi su Islamo valstybe, atsiradusia vakuume, kurį paliko JAV, skubotai pasitraukusios iš Irako B. Obamos nurodymu.

Baltieji rūmai – ne cirko palapinė

Nežiūrint to, per metus prezidento populiarumas JAV nuo 46 proc. krito iki 35 proc. Rinkėjai teisingai daro, nesiedami vienerių metų politiko su ekonomikos laimėjimais, nors paprastai būna priešingai.

Galbūt jų nuomonę lemia faktas, kad stiprėjant JAV kietajai galiai, jos minkštoji galia silpnėja dėl ne prezidentiškai pasaulio akyse besielgiančio prezidento. Valstybės autoritetą užtikrina ir solidus, pasitikėjimą keliantis valstybės vadovas.

Skaitančioji visuomenė jaučiasi pažeminta, turėdama klouniškomis manieromis garsėjančią valstybės galvą, todėl neregėtai išaugo kasdien D. Trumpą maišančių su žemėmis laikraščių „The New York Times“ ir „The Washington Post“ prenumerata. Dalis rinkėjų tikėjo, kad cirko numeriai skirti tik rinkimų kampanijai. Pasirodė, kad tokia yra pati esybė.

Patvirtinus didžiulę mokesčių reformą, kokios nebuvo nuo Ronaldo Reigano laikų, įtakingi respublikonai taip liaupsino D. Trumpą, kad man priminė pasiligojusio Leonido Brežnevo laikus. Narciziškam save įsimylėjusiam D. Trumpui pagyros niekada neatrodys per didelės, nes jam neduota suvokti padlaižūniško paveikslėlio komiškumo.

O jo atžvilgiu netylanti kritika D. Trumpui tik patvirtina, koks jis svarbus pasauliui. Vietoj įsiklausymo į patarimus ir perspėjimus jis atsišaudo trumpomis „Twitterio“ salvėmis: per pirmą pusmetį sugebėjo paleisti net 991 žinutę.

Jam pavyko savo veiksmais įsiūbuoti Vašingtono grietinėlės pelkę, kuri buvo tapusi kokti rinkėjams, tačiau purtydamas sistemą D. Trumpas nuolat sėja netikėjimą įrodomomis tiesomis, nes daugybė žmonių tenkinasi antraštėmis, „tweetais“ ir neskiria laiko įdėmesniam žvilgsniui. Formuojasi maišatis, kurioje nieko tikro, kurioje blogas yra ir geras, ir blogas.

Jei B. Obama žvelgė į tolimus horizontus, nesuprasdamas, kaip spręsti kasdienius iššūkius, tai D. Trumpas sėkmingai tvarkosi per ištiestą ranką, nesukdamas galvos, kas yra bent kiek toliau. Ilgoje perspektyvoje įsišaknijęs netikėjimas išmintimi gali atsisukti prieš patį jo skelbėją, kurio pirmieji metai Baltuosiuose rūmuose įrodė, jog JAV valdo ne asmenys, o institucijos.

Ramūno Bogdano komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.