.png)
- Violeta Juodelienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Violeta Juodelienė
Prancūzija ir pasaulis atsisveikino su buvusiu Prancūzijos prezidentu Jacques Chiracu. Apie legendinį politiką buvo pasakyta daug gražių žodžių. Dar daugiau jų, tinkančių ne vien konkrečiam asmeniui, bet ir jo bendraamžiams kolegoms, liko nepasakyti. Sulyg kiekvienu J.Chiraco kartos politiko išėjimu mąžta ne tik tų, kurie patys patyrė Antrojo pasaulinio karo nuožmumą, kūrė pokario Europą, bet ir tokių, kuriems išlikti savimi buvo svarbiau, nei laimėti kokiame smulkiame mūšyje. XX a. politikos mamutai žinojo: kelias į politikos olimpą nebūna trumpas, bet jame nėra neįveikiamų kliūčių.
"Mirusių sielų" įdarbinimas, nusikaltimai savo partijos labui, ramų apolitiškos valstybės veikėjo žmonos gyvenimą gyvenančios sutuoktinės ir (ne)oficialios širdies damos. Tikėjimas savo pirmaprade idėja, užsispyrimas sprendžiant tarptautinius reikalus atkakliai ginti nacionalinius – "didžiosios valstybės" – interesus, net jei tai reikštų laikiną sąjungininkų išdavystę (pvz., nenorą dalyvauti Persijos įlankos kampanijoje 2003-iaisiais). Drąsa (įžūlumas?) spjauti į pasaulio (juolab – ekologijos aktyvistų) protestus ir sankcionuoti branduolinį bandymą (kaip 1995-aisiais Mururoa atole – turėjęs būti paskutinis).
XX a. politikos mamutai žinojo: kelias į politikos olimpą nebūna trumpas, bet jame nėra neįveikiamų kliūčių.
Diplomatiški nutylėjimai net tada, kai žiniasklaida laukia tavo pareiškimų ir praleistos progos patylėti: kai esi didis didžios tautos atstovas, ne tau, bet tu diktuoji madas. Net jei kartais tampi karikatūrų personažu, visada lieki herojumi – ištikimu savo stiliui, todėl prognozuojamu ir todėl patikimu.
Toks gyvenimas ir darbas būtų vargiai įmanomas šiais laikais, kai savo noru tampama socialinių tinklų sekėjų aukomis. Kai viskas taip greitai mainosi, kad rizikinga ne tik imti, bet ir duoti – vakarykštis suokalbininkas šiandien daug greičiau tampa tavo priešu, o šiuolaikinės technikos galimybės leidžia ir rinkti įkalčius, ir juos meistriškai klastoti. Ką jau kalbėti apie politinį korektiškumą, #MeToo dvasią, atgrasiančią nuo pikantiškų žaidimų rankomis ar žodžiais.
Žingsnis po žingsnio. Žmogus po žmogaus. Vienam po kito išeinant senosios politikos mokyklos ugdytiniui, politikos teatre lieka vis mažiau XX a. ženklų. Mamutų era artėja prie pabaigos.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
Iniciatyvos „4 milijonų Lie...
-
Kandidatų į prezidentus deba...
-
LKL: Kauno „Žalgiris“ ...
-
Vilniaus „Žalgiris“ – G...
-
Ledo ritulio rungtynės: Lietu...
-
Eisena Pasaulinės mamų psich...
-
Serialo „Ne tau, Martyna!...
-
Įkurta kairioji partija „KA...
-
Rezervo kariai atvyko į kari...
-
Profesinių sąjungų eitynės...
-
Putinai kyla į paviršių3Bolševikai nebuvo vienintelė jėga 1917-aisiais siekusi perimti valdžią Rusijoje. Tų pačių metų rugsėjo 10–13 d. (matyt, pagal Grigalijaus kalendorių) savo laimę išbandė ir generolas Lavras Georgijevičius (1870–1918), mies...
-
Juoda – tai balta2Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos daugumos turėjo nė kiek nenustebinti kreivais minčių vingiais ne pirmąkart pasižyminčio Rusijos atstovo V. Nebenzios kritika dėl naujai parengto rezoliucijos projekto, šįkart liečiančio bosnių musulmonų gen...
-
Lietuvos ūkis metus pradėjo su nauja energijaStatistikos departamento duomenimis, pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvos bendrasis vidaus produktas per metus išaugo 2,9 proc., o palyginti su paskutiniuoju 2023 m. ketvirčiu jis padidėjo 0,8 proc. Didžiausią teigiamą įtaką BVP pokyči...
-
Rinkimai – visuomenės brandos įvertinimas4Rinkimai demokratinėje valstybėje – tai pirmiausia visuomenės brandumo įvertinimas, tarsi lakmuso popierėlis, parodantis, kiek laisvos Lietuvos piliečiai turi galimybių ir noro per rinkimus išreikšti savo valią ir lemti valstybės r...
-
Rinkimų kampanija lygi nuliui7Rinkimų į valstybės vadovo postą šiemet nebus, prezidento institucija po D. Grybauskaitės – nususinta ir nebeaktuali. Tyla, ramybė ir bangų ošimas – kampanija lygi nuliui. Kybo tik keli ironiški premjerės plakatai tarp ...
-
Kaip prisivyti Europos Sąjungos vidurkį ne tik vartojant, bet ir kaupiant ateičiai?3Pastarąjį dešimtmetį pajutome tikro „vakarietiško“ gyvenimo skonį. Mūsų jau nebestebina kavos puodelio kaina Madride, nes Vilniuje už jį mokame beveik tiek pat. Daugeliui savotišku standartu tapo ir savaitgalio kelion...
-
(Ne)reikalingos knygosUžbaigdami Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę, šiandien bibliotekininkai leisis į žygį Plateliuose. Tai šios profesijos atstovų žinutė visuomenei, kad bibliotekininkai – ne tarp knygų lentynų užsisklendusi, o aktyvi,...
-
Vagių ir šliundrų sovietai19Niekas negali pasakyti, ką Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) iš tiesų veikė nuo 1913-ųjų rudens iki 1917-ųjų pavasario, gyvendamas Sibiro tremtyje. ...
-
Mergelė Bufetava6Prastai lietuviškai kalbantis pilietis Z. Z. turėjo jugoslavišką bufetą. Kažkada pirktą pagal pažintis už talonus. Nors Jugoslavijos jau nėra, tačiau bufetas tebestovi. Virš bufeto ant sienos prikalta Rusijos vėliava. Kartą, kai...
-
Pirmi mero V. Benkunsko kadencijos metai: sostinė išsirinko merą, kuris dirba puse etato4Kasmetinė mero ir tarybos darbų ataskaita ilgus metus buvo privalomas dokumentas, kurį miesto vadovas kasmet pateikdavo vilniečiams, kad jie galėtų matyti, kaip vykdomi valdžios įsipareigojimai. Šią tradiciją įvedė Artūras Zuokas, ka...