- Alfredas Zdramys
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Dabartiniai rekordiniai kainų šuoliai gali būti tik infliacijos žiedeliai. Iš už Atlanto atsirita infliacijos cunamis. Ekonomistai gresiančius finansinius pavojus turėjo nujausti. Bet. Iki paskutinės akimirkos buvo dalijamasi optimistinėmis prognozėmis apie bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą. Nors akivaizdu, kad tik pasakose pupos ir BVP auga iki pat daungaus. O ant žemės be saiko auga tik kainos.
Ką daro Briuselio ir Vilniaus politikai? Nieko. Jie mažiausiai suka galvas, kas bus, kai finansinė stichija iš Jungtinių Valstijų pasieks Europą. Per visas krizes cunamiai dalį gyventojų nuskandina. Ir tai – tik jų pačių bėda.
Patikimiausias lakmuso popierėlis – komerciniai bankai. Brangsta paskolos. O ir jų išdavimo sąlygos griežtėja. Bankai nenori rizikuoti pinigais, nes tai jų pinigai. Visos valdžios mėgsta rizikuoti pinigais, nes tai ne jų, o mokesčių mokėtojų pinigai. Be to, trūkstamus milijardus biudžetui nesunkiai galima pasiskolinti net pačiais sunkiausiais laikais.
2008-ųjų pasaulinės krizės metu Vyriausybė skolinosi daugiau kaip už 10 proc. metines palūkanas. Žvėriški procentai. Tik prieš porą metų šių skolų atsikratėme persiskolinę geresnėmis sąlygomis. Bet. Vis tiek skolingi. Ir kasdien vis labiau. Valdžia, atrodo, to nepastebi. Svarbesni tarptautinių agentūrų įvertinimai, kad mūsų skolinimosi reitingai išlieka aukšti. Vadinasi, toliau taip pat bus skolinamasi.
Visos valdžios mėgsta rizikuoti pinigais, nes tai ne jų, o mokesčių mokėtojų pinigai.
Vieną gražią dieną, kuri tikrai nebus graži, Europos Vadovų Taryba ims skambinti pavojaus varpu dėl nevaldomos infliacijos. Bus per vėlu. Jau ir dabar kainos keičiasi keletą kartų per parą. Jų šokinėjimas geriausiai matyti degalinių švieslentėse. Tik ant parduotuvių lentynų gulinčių prekių kainų pokyčius sunkiau pastebėti.
Ar kas nors pinga? Taip. Nors ir didinami atlyginimai, tačiau realiai darbo jėga pinga. Norint nusipirkti tokią pat prekę, kaip prieš metus, tenka ilgiau dirbti. Tokia yra realybė, o ne ta, apie kurią mėgsta pasakoti politikai. Jie į viską žiūri pro rožinius akinius. Ir visada viską pramiega. Lyg būtų miegapelės.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Atsarginiai piliečiai2
Referendumas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo turint ir kitos šalies pilietybę įvyko, tačiau laukiamų rezultatų neatnešė. Keisti šalies Konstitucijos 12-ąjį straipsnį sutiko kiek daugiau nei 1 mln. rinkėj...
-
Aikštei reikia konkretumo6
Svarstydami, už ką balsuoti, žmonės klausinėjo vienas kitą: ar pakeis ką nors naujasis tautos vadas ar ir toliau sruvensime įkyrėjusia vaga? ...
-
Savivertės nuospaudos6
Šiandien „Eurovizijoje“ nuskambės lietuviškai atliekama daina, pakėlusi visą Malmės areną ant kojų. Koks pasididžiavimas sava kalba! Nereikia nė 1,3 mln. eurų, už kuriuos Valstybinė lietuvių kalbos komisija ketina stiprint...
-
Skaitymo pagirios1
Skaudėjo galvą, nes gegužęs 7 d., kaip ir kasmet, buvo švenčiama Knygos diena. Skaitytoja vėl padaugino – per daug prisiskaitė, nes be saiko varė iki paryčių. Tada prisiekė – daugiau nė puslapio, na, nebent tik savaitgaliais ir t...
-
Lauko išvietės paveldas19
Kerenskių giminės atstovas Aleksandras Fiodorovičius (1881–1970) jau buvo dingęs, tačiau Laikinosios vyriausybės nariai to dar nežinojo ir 1917 m. spalio 25 d. (pagal Julijaus kalendorių) popietę susirinko į paskutinį savo posėdį. ...
-
Auksinis aštuonetas2
Yra toks smagus filmas „Oušeno aštuntukas“ apie pramuštgalvių šutvę ir jų tobulą vagystę. Bet kalba šįkart ne apie holivudišką versiją. Lietuviškas variantas kur kas įdomesnis – čia a...
-
Kodėl mes ne Amerika?7
Kodėl mūsų rinkimų kampanijos atrodo kaip melancholijos persmelktas moliūgas juodame lauke. Lauke, kur mėnulis šviečia visur, išskyrus jį. ...
-
E. Lucasas: Europa privalo skirti daugiau lėšų gynybai6
Buvęs (ir galimai būsimas) JAV prezidentas Donaldas Trumpas į aljansus žiūri per sandorių prizmę. Jo kalbose nėra miglotos retorikos apie vadinamosios D dienos išsilaipinimą, Berlyno sieną ar džiaugsmingą Europos susivienijimą 1989–19...
-
Poetų ar miestų karas?3
Kiekviena XX a. kauniečių karta užaugo su sava Vilniaus idėja. Dabar nė vienas jų vasaros neįsivaizduoja be pajūrio, tarpukariu ateities neįsivaizdavo be Vilniaus. Jų nenoru „nurimti be Vilniaus“ sumaniai pasinaudojo ir Kremlius, š...
-
Kiekviena diena – lyg asilų šventė21
Vos tik dienraštyje pasirodė straipsnis apie trijų Baltijos šalių sėkmę, patirtą per 20 metų Europos Sąjungoje, iškart sučiurleno komentatorių pagiežos upeliai. ...