.png)
- Valentinas Beržiūnas
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
V. Beržiūnas
Vertybinė Lietuvos transformacija iš sovietinio į dabartinį būvį (su tam tikromis išlygomis) pavyko. Ekonominis perėjimas nebuvo sklandus, o tai nulėmė, kad Lietuva, žvelgiant į globalią ekonominę sistemą, yra priskirtina periferijai.
Pradėti reikėtų nuo to, kad pirmaisiais po nepriklausomybės paskelbimo metais Lietuvos valdantieji sutelkė dėmesį išimtinai į valstybės valdomų įmonių privatizaciją. Taip, planinė ekonomika nebuvo efektyvi. Ir taip, nemaža dalis sovietinių įmonių iš tiesų nebuvo rentabilios, tad jas reikėjo parduoti ar net uždaryti.
Vis dėlto buvo ir tokių įmonių, kurios galėjo padėti Lietuvai įsilieti į globalią ekonominę sistemą, leisti atrasti savo nišą ten – pavyzdžiui, nusikalstamai likviduotas Šiaulių "Nuklonas", kūręs bei gaminęs mikroelektronikos prietaisus ir t.t.
Lietuvos atveju ištekliai – žmogiškieji: tai yra proto ir darbo jėgos nutekėjimas į Vakarus.
Jeigu ne aukštųjų technologijų kūrimas ir realizavimas gamyboje, galima galvoti tik apie gamybą. Bet ir vėl... Nors ekonomikos transformacijos (iš planinės į rinkos) metu Lietuvoje atsirado daug pigios darbo jėgos, šio sverto to meto valdantieji nepanaudojo kviečiant į Lietuvą užsienio investuotojus. Vėliau, kai Lietuva įsiliejo į ES, šį kozirį iš mūsų atėmė Vakarų Europos šalys – būtent jos (didesniais atlyginimais) persiviliojo nemažą dalį mūsų darbuotojų ir gabių specialistų.
Neturinti nišos globalioje ekonominėje sistemoje ir beveik negaminanti valstybė yra laikoma periferija. Arba išteklių tiekėja, o Lietuvos atveju tie ištekliai – žmogiškieji: tai yra proto ir darbo jėgos nutekėjimas į Vakarus.
Periferijai tapti centro dalimi (arba Lietuvai – Vakarų dalimi) yra be galo sudėtinga, galbūt ir neįmanoma. Tai įtikinamai parodo dauguma Lietuvos socioekonominę būklę atspindinčių rodiklių, kurie per pastaruosius 20 metų taip ir nepasiekė Vakarų šalių lygio. Tikėtina, kad ir nepasieks.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
Laisvės alėjos muštynių by...
-
Sveikatos priežiūros darbuo...
-
100 dienų iki Paryžiaus vasa...
-
Baisogala ir jos apylinkės, k...
-
Vilniaus televizijos bokšte p...
-
Atsisveikinimas su primadona D...
-
Prezidento rinkimų debatai...
-
Lietuvos sezono Prancūzijoje ...
-
Dainų šventės spaudos konfe...
-
Vilniuje vėjo nuverstos tvoro...
-
Kur dingo rinkimų kampanija?6Gerai kažkas pastebėjo, kad pas mus nevyksta jokia rinkimų į šalies prezidentus kampanija. Praėjusią savaitę jau buvo paskelbti visi oficialūs kandidatai, tarp kurių yra milijonierių, tačiau nematyti nei plakatų, nei skelbimų su vieš...
-
Ugnis ir vanduo1Pastarąsias dienas pasaulyje kažkaip nevaldomai įsišėlo ugnis ir vanduo – dvi iš keturių stichijų ar pradinių elementų, sukūrusių Žemę ir sudarančių jos egzistencijos pagrindą. Bent jau taip mąstyta Antikoje. ...
-
Žodžiais dvoko nepridengsi1Paputojo vienuoliktokų tarpinių patikrinimų jovalas, pakaitinis jo maišytojas garsiai trinktelėjo durimis, palikdamas dvoką uostyti 26 tūkst. gimnazistų, jų tėvams ir mokytojams. ...
-
Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvojeGeležinės uždangos jau seniai nebėra. Tačiau jos šešėlis dar juntamas. Kelių, geležinkelių, oro, energetikos ir kitokios jungtys yra prastesnės toje Europos pusėje, kuri patyrė komunistinį valdymą. Ypač prasta situacija dėl &Scaro...
-
Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame2Manau, kad kiekvienas žmogus tai galėtų pritaikyti sau, prisimindamas anapilin iškeliavusius artimus žmones ir nepanaudotą laiką bendravimui su širdžiai mielais. Bet šiandien ne apie tai. ...
-
Kai net ir galvai reikia renovacijos8Atšyla oras, pakyla noras. Visų pirma, ginčytis, piktintis ir leisti žvygauti emocijoms dėl šildymo sezono (ne-)pabaigos. ...
-
Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis1Išankstiniai indikatoriai rodo, kad ekonominis aktyvumas Lietuvoje laipsniškai atsigauna. Vis dėlto, kol daugelis pagrįstai Lietuvos ekonomikos atsigavimą sieja su eksporto ir pramonės rodikliais, vidaus vartojimas tampa ypač svarbiu kompone...
-
Belaukiant kuklesnių palūkanų, mažėja manančiųjų, kad būstas pigsPirmą šių metų ketvirtį padaugėjo gyventojų, kurie mano, kad būstas per artimiausius dvylika mėnesių brangs arba jo kaina nesikeis. Prasčiausi gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų buvo lygiai prieš metus. Tai, kad, atsižvelgus į ...
-
Šašo krapštymas6Virtualios realybės filmą „Angelų takais“, leidžiantį persikelti į M. K Čiurlionio paveikslus, pamatė 300 tūkst. žmonių. Įsitikinę jo terapine galia, filmo kūrėjai nutarė parodyti jį kalėjime. Visų mačiusiųjų įspūdžiai pana...
-
Virtualybės tironija1Paskutiniajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje kino režisierius, rašytojas Vytautas V. Landsbergis, lankydamasis Niujorke, filmininko ir poeto Jono Meko studijoje, įrašė jųdviejų tarpusavio pašnekesį apie gandus, arba, kaip t...