Quantcast

Prisiminimai apie Baltijos kelią iš Prahos

Baltijos kelias padėjo Lietuvai, Latvijai ir Estijai patekti į pasaulinės žiniasklaidos antraštes. 1989-ųjų rugpjūčio 23-ąją apie 2 mln. žmonių susikibę už rankų suformavo gyvąją grandinę, minėdami 50-ąsias Molotovo ir Ribbentropo pakto metines. Adolfo Hitlerio ir Josifo Stalino susitarimas į įtakos sferas pasidalyti Rytų ir Vidurio Europą pasmerkė Baltijos valstybes keliems dešimtmečiams pražūtingos ir brutalios okupacijos. Tai suvienijo tris šalis, kurių likimas buvo vienodas dėl sovietų okupacijos, bet daugiau jos turėjo nedaug bendrų dalykų.

Tai įkvepia ir šiandien: Honkongo prodemokratiški protestuotojai minėdami Baltijos kelio metines šį penktadienį planuoja savo gyvąją grandinę. Bet ta akcija turėjo ir kitokį efektą.

1989-aisiais aš gyvenau Prahoje. Lenkijoje, Vengrijoje ir net Sovietų Sąjungoje pasaulis vertėsi aukštyn kojomis: atsirado žodžio laisvė, vyko masinės demonstracijos, buvo rengiami sąžiningi rinkimai ir ardomas komunistinis galios ir turto monopolis. Tačiau tuometinėje Čekoslovakijoje 1968 metų sovietų vadovaujama invazija buvo įšaldžiusi politinį gyvenimą, o visur esanti kerštinga slaptoji policija užtikrino, kad niekas nepasikeistų.

Rugpjūčio 23-ąją lankiau draugus. „BBC News“ skelbiamos naujienos iš Baltijos kelio prikaustė mūsų dėmesį. Baltijos šalių reikalai man buvo pažįstami. Žinojau apie keletą likusių ambasadų užsienio šalių sostinėse, išsaugojusių de jure statusą valstybėms, kurios, regis, išnyko iš žemėlapio. Žinojau apie masinius trėmimus valdant sovietams, žydų ir kitų asmenų naikinimą per daug trumpesnę nacių okupaciją, nacionalinės kultūros naikinimą ir lėtą genocidą, kurį lėmė diskriminacinė būsto politika, pagal kurią pirmenybė būdavo teikiama atvykėliams iš Sovietų Sąjungos, o ne vietiniams.

Taip pat žinojau ir apie stebinantį opozicijos bei nepriklausomybės nuotaikų atgimimą pastaraisiais metais. Tada net už senų ikikarinių nacionalinių vėliavų saugojimą grėsdavo gyvenimą griaunančios bausmės. O per televiziją buvo rodomi Estijos mėlynai–juodai–baltomis, Latvijos raudonai–baltai–raudonomis ir Lietuvos geltonai–žaliai–raudonomis vėliavomis be baimės mojuojantys palei kelią stovintys žmonės.

Mano draugų mintys buvo kažkur kitur. „Jie tokie gražūs ir tokie drąsūs“, – sakė Marta. Ji ir pati buvo gana drąsi, nes rizikavo savo darbo vieta rinkdama parašus už opozicijos peticiją „Nekolik vet“ („Keli sakiniai“). Būti mano – pavojingo užsienio korespondento – draugu irgi buvo drąsu. Jų jaunų dukterų galimybės gauti išsilavinimą galėjo būti amžiams sužlugdytos vienu biurokratų rašiklio brūkštelėjimu. Taip pat galėjo nutikti ir dėl džiazo grupės, kurioje neoficialiai grojo Martos vyras Ondrejus.

Tačiau piktybiškos Čekoslovakijos valdžios represijos turėjo ribas. Net pačiame Stalino eros įkarštyje ji nevykdė masinių represijų, kokios vyko į rytus nuo sienos. Jūsų vaikų išsilavinimas galėjo nukentėti, bet jie nebūtų buvę iš jūsų atimti. Jus galėjo sumušti, bet mirtinų atvejų pasitaikydavo retai. Filosofo Jano Patočkos, mirusio per tardymą 1977-aisiais, atvejis buvo siaubingas, nes buvo labai neįprastas.

Tuo metu rezistencija Baltijos šalyse ar kitose sovietų okupuotose valstybėse turėjo būti drąsesnė.

O dėl to čekams buvo gėda. 1989-ųjų revoliucijos turėjo daug priežasčių: nepasitenkinimas atsilikimu, biurokratija ir izoliacija, panieka atgyvenusiems Kremliaus įdiegtiems režimams, pasipiktinimas praeities nusikaltimais ir dar daugybė dalykų. Tačiau čekų atveju veikė kitas faktorius. Šaliai, kuri kažkada buvo labiausiai išsilavinusi, demokratiška ir industrializuota Vidurio Europos dalis, buvo gėda būti tose pačiose gretose su mažiau išsivysčiusiomis Envero Hoxha Albanija ir Nicolae Ceausescu Rumunija. Čekai ir slovakai to nepakentė. Tad jie ėjo Baltijos keliu – taku, kurį nutiesė trys nedidelės ir drąsios šalys, pasiekusios tikslą pirmos.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

  • Patarimai, kaip įmonėms efektyviai valdyti laisvas lėšas
    Patarimai, kaip įmonėms efektyviai valdyti laisvas lėšas

    Manau, didžiajai daliai sėkmingų verslų anksčiau ar vėliau iškyla dilema, ką daryti su laisvomis įmonės lėšomis? Šis klausimas ypač aktualus šiuo metu, kai globali ekonominė situacija nėra aiški. Dėl to kai kuri...

    2
  • Asmeninės Velykos
    Asmeninės Velykos

    Artėjant Velykoms, nori nenori, susimąstai apie vertybes. Ir kokių tik vertybių nesame išbandę. Paturėjome visą haremą patrauklių vertybių – pradedant joga, baigiant pozityvias būsenas skatinančiais kursais. Tačiau dažnai atsitinka t...

  • Desalomėjizacija – būtina
    Desalomėjizacija – būtina

    Nors dabar viešojoje erdvėje vis kalbama apie gynybą, sovietinio paveldo sergėtojų isterija mums visada primena, kad Lietuvoje yra ir kita visuomenės dalis, kuri geriausiu atveju, prasidėjus Kremliaus invazijai, nedarytų nieko, o blogiausiu &ndas...

    17
  • Kandidatų godos
    Kandidatų godos

    12 apaštalų – lygiai tiek sėdo valgyti Paskutinės vakarienės prieš Didžiąją išdavystę. 12 kandidatų į pretendentus (ko ne apaštalai?) siekia aukščiausio posto valstybėje, tačiau dar šiandien dalis j...

  • Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės
    Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės

    Du dešimtmečiai Europos Sąjungoje (ES) atnešė neabejotiną ekonominį progresą – didėjantį šalies konkurencingumą, augančias gyventojų pajamas ir perkamąją galią. Tačiau nemažiau svarbu įvertinti ir demografinius bei s...

    3
  • Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė
    Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė

    Terorizmas padėjo gimti Vladimiro Putino režimui. 1999 metų rudenį dirbdamas korespondentu Maskvoje, mačiau, kokį siaubą visuomenei atnešė kruvini daugiabučių namų sprogdinimai Rusijos sostinėje ir kitur. ...

  • Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?
    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?

    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas, bent jau toks įspūdis susidaro stebint situaciją mūsų valstybėje. ...

  • Dresūros mokykla
    Dresūros mokykla

    Akimirką stabtelėję pagalvokime, ką nuveikiame per tris minutes. Per šešias. Visa, ką darome įprastomis aplinkybėmis, atliekame nesižvalgydami į chronometrą. Nebent gaiviname širdies smūgį patyrusį žmogų, lenktyniaujame su g...

    4
  • Pravieniškių choras – be solisto
    Pravieniškių choras – be solisto

    Kol Lietuvoje sutartinai buvo dejuojama dėl tarpinių atsiskaitymų, o Vilniuje laidojo „Dėdę Vanią“, vienos Jurbarko mokyklos tualete nepilnametis talžė kitą tokį pat. Daužė, suprantama, į veidą, sunkėsi kraujas ir sirpo mėlynės. Vi...

    9
  • Nekantriųjų karta
    Nekantriųjų karta

    Rytoj pradėsime Didžiąją savaitę prieš Velykas. Krikščionims tai – ypatingas laikas nuo Kristaus įžengimo Jeruzalėn Palmių sekmadienį iki jo prisikėlimo Velykų rytą. Gyvenantiems be tikėjimo – ypatingos skubos laikas. J...

    5
Daugiau straipsnių