Džiuginančios prognozės

Pasak tikimybinį imitacinį modelį sukūrusios mokslininkų grupės vadovo, VDU Matematikos ir statistikos katedros profesoriaus Juozo Augučio, labai tikslioms prognozėms reikia didelio kiekio patikimų duomenų, kurių balandžio pradžioje dar trūko.

Vis dėlto mokslininkų komandos pasirinktas imitacinis modelis leido efektyviai išnaudoti turimą informaciją apie pandemijos pradžią ir karantino eigą Lietuvoje.

Remiantis šio modelio duomenimis, net ir įvedus karantino sušvelninimus, nustatomų naujų užsikrėtimo atvejų skaičius ir toliau mažės, tačiau po keletą susirgimo atvejų per dieną dar bus iki gegužės pabaigos.

Taip pat gali pasitaikyti ir lokalinių židinių.

"Dėl sumažėjusių atpažintų atvejų skaičiaus kyla pavojus prarasti budrumą ir nebesilaikyti pagrindinių karantino sąlygų. Tam tikras skaičius COVID-19 infekciją turinčių žmonių išliks dar ilgesnį laiką. Todėl nustojus saugotis užsikrėtimų skaičius vėl pradėtų augti", – įspėjo profesorius.

"Artimiausiu metu pasirodys testų, kurie bus atliekami atsitiktinai pakviestiems bei atvykusiems į mobiliuosius testavimo punktus gyventojams, rezultatai. Jie tiksliau parodys, kokia užsikrėtusiųjų dalis turi besimptomę ligos eigą, koks gyventojų procentas jau yra persirgęs COVID-19 ir galbūt jau turi imunitetą. Šie duomenys bus labai svarbūs karantino nutraukimo strategijai ir kitoms pandemijos bangoms prognozuoti", – atkreipė dėmesį J.Augutis.

Informacija – itin svarbi

Netikėtai užgriuvusi COVID-19 viruso pandemija iškėlė daug klausimų: kada tai baigsis? Kada bus pikas? Kada pradės mažėti? Kas bus, jei sušvelninsime karantiną?

Lietuvos, kaip ir viso pasaulio, mokslininkai ir tyrėjai ėmėsi kurti modelius, kurie atsakytų į keliamus klausimus.

"Kad būtų galima reiškinį modeliuoti, reikia apie jį turėti kiek įmanoma daugiau informacijos. COVID-19 atveju, informacijos apie viruso plitimą trūksta iki šiol. Tiksliau tariant, trūksta patikimos informacijos", – teigė J.Augutis.

Pasak jo, tokiems reiškiniams kaip virusų plitimas prognozuoti dažniausiai naudojami dviejų rūšių modeliai: deterministiniai ir tikimybiniai.

Remiantis apibendrintais duomenimis apie viruso plitimą, sudaromos lygtys ir jų sistemos, kurios išreiškia viruso plitimo dėsningumus ir įvairių veiksnių įtaką galutiniam rezultatui.

Išsprendus šias lygtis, gaunami sprendiniai, kurie nusako infekuotų žmonių skaičiaus kitimą, sunkių ligonių dinamiką ir kitas pandemijos charakteristikas.

Įžvalgos nebuvo tikslios

Pirmasis toks deterministinio prognozavimo modelis Lietuvoje pasirodė balandžio 3 d., o jį sukūrę matematikai prognozavo, kad realistiniu scenarijumi vystantis pandemijai jos pabaigoje nustatytų užsikrėtusių gyventojų skaičius pasieks 4,5 tūkst., o pesimistiniu – beveik 6 tūkst.

Buvo prognozuota, kad mirčių skaičius sieks 200–250, o pandemija savo piką pasieks gegužės viduryje.

Kaip žinoma, šios prognozės nepasitvirtino ir balandžio 14 d. jos buvo pakeistos, prognozuojant, kad nustatytų susirgimų skaičius sieks 2 344, pandemijos pikas bus gegužės pradžioje, o užsikrėtusiųjų skaičius per šeštąją pandemijos savaitę (balandžio 13–19 d.) pasieks beveik 500.

Realybė parodė, kad ir šios prognozės vis tiek liko tolimos nuo tikrovės ir jas vėl reikia tikslinti.

Dar vienas deterministinis modelis buvo pristatytas balandžio 8 d. Remiantis juo, pagal pesimistinį scenarijų buvo prognozuojama nuo 2 200 iki 2 700 užsikrėtusiųjų, o jei karantino sąlygos nebūtų švelninamos – 1 100–1 500.

Anot modelio autorių, sušvelninus karantiną, balandį infekuotų gyventojų skaičius galėjo siekti ir 20 tūkst.

Balandžio 23 d. prognozės buvo atnaujintos ir paskelbta, kad gegužės pirmosiomis dienomis nustatytų užsikrėtusiųjų skaičius sieks 40–50 atvejų per dieną.

Taip pat buvo numatoma, kad balandžio 25–29 d. Lietuvoje galbūt pasireikš antroji susirgimų banga. Tačiau nei Velykų savaitgalis, nei pirmieji karantino sušvelninimai šių prognozių nepatvirtino.

Taigi, pasirodė, kad deterministiniais modeliais prognozuoti COVID-19 pandemijos eigą Lietuvoje nėra taip paprasta.

Daug arčiau tiesos – tikimybinio imitacinio modelio rezultatai. Balandžio 9 d. paskelbto modelio prognozės iki šios dienos gana tiksliai nusako tiek bendrą, tiek ir vienos dienos atpažintų infekcijos atvejų skaičius.

Gegužės 3 d. modelis prognozavo, kad bendras nustatytų infekuotų žmonių skaičius bus 1 462, o atpažintųjų skaičius per parą sieks 5 atvejus. Šie skaičiai jau buvo artimi tikrovei.

Gegužės 2 d. buvo nustatyti 7 nauji atvejai, o gegužės 3-iąją – tik 4. Bendras atpažintų sergančiųjų skaičius iki gegužės 3 d. buvo 1 410.