.png)
- Aušra Lėka
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Aušra Lėka
Liūdnai pagarsėjusio "Sekundės" banko, prieš beveik tris dešimtmečius išviliojusio iš piliečių milijonus litų, skandalas aktualus ir šiandien. Jį priminė užvakar Vyriausybės patvirtintas valstybės biudžeto projektas ir tą pačią dieną pristatytas Valstybės kontrolės tyrimas, kaip pradanginami mokesčių mokėtojų pinigai.
Pasak valstybės kontrolieriaus Arūno Dulkio, neįtikėtina, bet faktas: per visą nepriklausomybės laikotarpį milijonai vadinamosioms fiksuoto finansavimo programoms (Kelių priežiūros ir plėtros, Klimato kaitos, Atliekų tvarkymo programoms, Kultūros bei Sporto rėmimo fondams ir kt.) skiriami automatiškai, be objektyvaus pagrindimo ir jų panaudojimo efektyvumo vertinimo. Pernai ši suma siekė 705 mln. eurų. Fondai "priverstinai" užpilami tokia milijonų lavina, kad visi pinigai nepanaudojami. Bet grąžinti į valstybės biudžetą jų nereikia. 208 mln. eurų – toks, Valstybės kontrolės duomenimis, dabar susikaupęs lėšų likutis.
Pinigų reikia, ir jų yra. Trūksta tik išminties ir sąžinės.
Nieko sau "likutis". Kaip tik perpus tiek –100 mln. eurų – reikia prezidento Gitano Nausėdos socialinės apsaugos priemonėms papildomai finansuoti. Nereikėtų nė kelti mokesčių. Tačiau siūlomas lėtesnis, nei numatyta, neapmokestinamųjų pajamų didinimas, nors tai efektyviausia priemonė traukti iš skurdo ir mažinti pajamų nelygybę. Ne tik efektyviausia – ir oriausia, nes nereikia laukti ištiesus ranką. Bet politikams, ypač metais prieš rinkimus, labai patinka apsimesti labdariais, tad mainais už didesnius mokesčius dosniau padalins vaiko pinigų ir socialinių išmokų. Žiū, koks lengvatikis ir praris masalą – patikės, kad geroji valdžia jais rūpinasi.
O milijonų klondaikai teka politikų panosėje. Minėtoms programoms skiriamos lėšos sudaro tik 5 proc. valstybės biudžeto, tad jei iš jų tiek galima sutaupyti, tai kiek iš kitų 95 proc.?
Bet Eurostatas ką tik paskelbė, kad net 28,3 proc. Lietuvos žmonių pernai gyveno ties skurdo riba, ir per dešimtmetį ši dalis nepasikeitė. Nes nepasikeitė valdžiažmogių trumparegystė. Pinigų reikia, ir jų yra. Trūksta tik išminties ir sąžinės.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
Laisvės alėjos muštynių by...
-
Sveikatos priežiūros darbuo...
-
100 dienų iki Paryžiaus vasa...
-
Baisogala ir jos apylinkės, k...
-
Vilniaus televizijos bokšte p...
-
Atsisveikinimas su primadona D...
-
Prezidento rinkimų debatai...
-
Lietuvos sezono Prancūzijoje ...
-
Dainų šventės spaudos konfe...
-
Vilniuje vėjo nuverstos tvoro...
-
Žodžiais dvoko nepridengsi1Paputojo vienuoliktokų tarpinių patikrinimų jovalas, pakaitinis jo maišytojas garsiai trinktelėjo durimis, palikdamas dvoką uostyti 26 tūkst. gimnazistų, jų tėvams ir mokytojams. ...
-
Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvojeGeležinės uždangos jau seniai nebėra. Tačiau jos šešėlis dar juntamas. Kelių, geležinkelių, oro, energetikos ir kitokios jungtys yra prastesnės toje Europos pusėje, kuri patyrė komunistinį valdymą. Ypač prasta situacija dėl &Scaro...
-
Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame2Manau, kad kiekvienas žmogus tai galėtų pritaikyti sau, prisimindamas anapilin iškeliavusius artimus žmones ir nepanaudotą laiką bendravimui su širdžiai mielais. Bet šiandien ne apie tai. ...
-
Kai net ir galvai reikia renovacijos8Atšyla oras, pakyla noras. Visų pirma, ginčytis, piktintis ir leisti žvygauti emocijoms dėl šildymo sezono (ne-)pabaigos. ...
-
Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis1Išankstiniai indikatoriai rodo, kad ekonominis aktyvumas Lietuvoje laipsniškai atsigauna. Vis dėlto, kol daugelis pagrįstai Lietuvos ekonomikos atsigavimą sieja su eksporto ir pramonės rodikliais, vidaus vartojimas tampa ypač svarbiu kompone...
-
Belaukiant kuklesnių palūkanų, mažėja manančiųjų, kad būstas pigsPirmą šių metų ketvirtį padaugėjo gyventojų, kurie mano, kad būstas per artimiausius dvylika mėnesių brangs arba jo kaina nesikeis. Prasčiausi gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų buvo lygiai prieš metus. Tai, kad, atsižvelgus į ...
-
Šašo krapštymas6Virtualios realybės filmą „Angelų takais“, leidžiantį persikelti į M. K Čiurlionio paveikslus, pamatė 300 tūkst. žmonių. Įsitikinę jo terapine galia, filmo kūrėjai nutarė parodyti jį kalėjime. Visų mačiusiųjų įspūdžiai pana...
-
Virtualybės tironija1Paskutiniajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje kino režisierius, rašytojas Vytautas V. Landsbergis, lankydamasis Niujorke, filmininko ir poeto Jono Meko studijoje, įrašė jųdviejų tarpusavio pašnekesį apie gandus, arba, kaip t...
-
Mažu apsiginsim4Jonas buvo neramus, vaikščiojo palei sieną, rankoje laikė kačergą. Beveik naują ir iš gero metalo. Tačiau atsirado problema ir Jonui teko svarstyti: kuo geriau gintis – kačerga ar automatu. Žinoma, kad pastaruoju. Bet vėl problema...
-
Velnio sėkla televizijoje8Likus keliems mėnesiams iki Jekaterinos Svanidzės (1885–1907) mirties, Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) nuvyko į Antrojo reicho (1871–1918) miestą Štutgartą, kuriame turėjo vykti Septintasis (1907 m. rugp...