Quantcast

Šimtas metų nelaimės − jau praeitis

Pastarasis šimtmetis lietuviams ir Lietuvai nebuvo itin laimingas – karai, turto nusavinimai, okupacijos, tremtys. Tai iliustruoja ir trys didelės emigracijos bangos, per kurias ieškoti laimės svetur išvyko beveik vienas milijonas lietuvių. Tačiau naujausi tyrimai rodo, kad šiandien Lietuva pamažu atsikrato nelaimių šleifo ir patenka tarp ketvirtadalio laimingiausių valstybių pasaulyje.

Šiemet Jungtinių tautų (JT) „Pasaulio laimės ataskaitoje“ Lietuva pakilo į 50 vietą. Absoliutinis ir santykinis progresas laimės reitinge buvo itin spartus pastaraisiais metais – užpernai Lietuva dar buvo 60, o 2013 metais – tik 71 vietoje. Pagal šios ataskaitos duomenis, lietuviai yra laimingesni už latvius ir, ypač, estus, tačiau dar nesijaučia taip gerai, kaip daugelis pažangiausių ES valstybių gyventojų.

Nenuostabu, kad ekonominis šalies išsivystymas yra vienas iš svarbiausių jos gyventojų gerovės ir laimės komponentas. Skaičiuojant laimės indeksą ir aiškinant jo priežastis, ekonominis išsivystamas vertinamas lyginant BVP, tenkantį vienam gyventojui. Pagal jo įtaką laimės jausmui Lietuva yra 40 vietoje pasaulyje.

Tiesa, šis rodiklis turi trūkumų – jis neparodo, kaip nacionalinės pajamos pasiskirsto tarp gyventojų. Pavyzdžiui, pagal jo įtaką Kataras yra pirmoje vietoje pasaulyje, tačiau jo gyventojai toli gražu nėra laimingiausi – Katare išgaunama nafta sukuria labai didelį pinigų srautą, kuris nukreipiamas gana mažai gyventojų daliai. Lietuva dažnai kritikuojama dėl didelės pajamų (bent jau oficialių) nelygybės, tačiau atotrūkis tarp laimingiausių ir nelaimingiausių Lietuvoje nėra labai didelis. Siekiant tolimesnio progreso, verta atsiminti, kad pajamų nelygybė yra tik rezultatas, o ją sumažinti galima užtikrinant lygias galimybes, nepriklausančias nuo amžiaus, tautybės ar lyties.

Vis tik pasiekus tam tikrą pajamų lygį, laimę užtikrina nebe pinigai. Kaip aukštai ši kartelė? Kai kurie atlikti tyrimai rodo, kad, pavyzdžiui, JAV laimė nebedidėja pasiekus apie 75 tūkst. dolerių per metus. Įvertinus kainų skirtumus, Lietuvoje šis lygis siektų apie 45 tūkst. eurų per metus. Tolimesnis pajamų augimas sukuria mažėjančią ribinę naudą, o papildomos pastangos gali turėti šalutinių pasekmių, pavyzdžiui, sukelti stresą ar apkarpyti laisvalaikį.

Kas labiausiai slopina lietuvių laimę? Didelė dalis gyventojų nesijaučia galintys laisvai kontroliuoti savo gyvenimo.

Tačiau būtų klaidinga manyti, kad tokios pajamos yra būtinos norint maksimizuoti laimę. Deja, daugelis išsivysčiusių valstybių kenčia nuo perteklinio vartojimo. Šiandien pasaulyje dėl antsvorio miršta trigubai daugiau žmonių nei dėl nepakankamos mitybos. Šiek tiek perfrazuojant rašytoją Dave Ramsey – vargu ar rasime laimę pirkdami daiktus, kurių mums nereikia, už pinigus, kurių neturime, tam, kad paliktume įspūdį žmonėms, kurių nepažįstame.

Įdomu tai, kad būtent tai ir atsispindi JT laimės indekse – Lietuvoje didesnę dalį laimės jausmo paaiškina ne ekonominiai, o socialiniai aspektai. Štai, pavyzdžiui, daugiau nei ketvirtadalį laimės jausmo paaiškina „socialinės paramos“ rodiklis. Jis matuojamas ne vertinant valstybės mokamas socialines išmokas ar suteikiamas socialines garantijas, bet klausiant gyventojų, ar jie turi draugų ir giminaičių, kuriais galėtų pasikliauti atsidūrę bėdoje. Pagal socialinės paramos stiprumą Lietuva yra 16 vietoje pasaulyje ir lenkia ne tik kaimynes valstybes, bet ir daugelį labiau ekonomiškai išsivysčiusių ES valstybių.

Progresas šiemet pasiektas ir pagal kitą nemažiau svarbų rodiklį – sveiko gyvenimo trukmės kriterijų. Pagal šį rodiklį Lietuva pakilo iš 71 į 54 vietą, bet vis dar atsilieka beveik nuo visų ES šalių. Čia vertinama ne tik tikėtina gyvenimo trukmė, bet ir sveikata senatvėje. Prasta mityba, perteklinis alkoholio vartojimas, menkas fizinis aktyvumas – pagal šią statistiką Lietuva Europoje išsiskiria neigiama prasme. Gerai tai, kad čia yra daug erdvės progresui, o kiekvienas be valdžios pagalbos ir be didelių finansinių investicijų gali teigiamai paveikti savo sveikatą ir ilgalaikę laimę.

Kas labiausiai slopina lietuvių laimę? Didelė dalis gyventojų nesijaučia galintys laisvai kontroliuoti savo gyvenimo. Taip iš dalies yra dėl okupacijos šleifo, ir iš dalies dėl to, kad regioninė atskirtis išlieka didelė, galimybės Lietuvoje pasiskirstę labai netolygiai, įgyti naujas kompetencijas ar pakeisti profesiją dažnai yra nelengva.

Be to, pagal korupcijos versle ir valdžioje suvokimo įtaką laimei, išliekame vieni paskutinių pasaulyje. Tai nereiškia, kad korupcija Lietuvoje yra didžiausia, tačiau lietuviai labai jautriai reaguoja į jos apraiškas. Netolerancija ir nepasitenkinimas korupcija yra svarbi sąlyga šio reiškinio naikinimui, bet progresas galėtų būti ir greitesnis.

Laimės jausmas visuomet yra labai subjektyvus ir priklauso ne tik nuo daugybės išorinių aplinkybių ir įgimtų savybių, bet ir nuo asmeninių pastangų. Vis tik nepaisant visų dar neišspręstų problemų, reikia pripažinti − gyvename Lietuvoje, kurioje galimybių asmeninei laimei yra kaip niekada daug, o barjerų kaip niekad mažai.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

  • Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės
    Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės

    Du dešimtmečiai Europos Sąjungoje (ES) atnešė neabejotiną ekonominį progresą – didėjantį šalies konkurencingumą, augančias gyventojų pajamas ir perkamąją galią. Tačiau nemažiau svarbu įvertinti ir demografinius bei s...

  • Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė
    Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė

    Terorizmas padėjo gimti Vladimiro Putino režimui. 1999 metų rudenį dirbdamas korespondentu Maskvoje, mačiau, kokį siaubą visuomenei atnešė kruvini daugiabučių namų sprogdinimai Rusijos sostinėje ir kitur. ...

  • Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?
    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?

    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas, bent jau toks įspūdis susidaro stebint situaciją mūsų valstybėje. ...

  • Dresūros mokykla
    Dresūros mokykla

    Akimirką stabtelėję pagalvokime, ką nuveikiame per tris minutes. Per šešias. Visa, ką darome įprastomis aplinkybėmis, atliekame nesižvalgydami į chronometrą. Nebent gaiviname širdies smūgį patyrusį žmogų, lenktyniaujame su g...

    4
  • Pravieniškių choras – be solisto
    Pravieniškių choras – be solisto

    Kol Lietuvoje sutartinai buvo dejuojama dėl tarpinių atsiskaitymų, o Vilniuje laidojo „Dėdę Vanią“, vienos Jurbarko mokyklos tualete nepilnametis talžė kitą tokį pat. Daužė, suprantama, į veidą, sunkėsi kraujas ir sirpo mėlynės. Vi...

    9
  • Nekantriųjų karta
    Nekantriųjų karta

    Rytoj pradėsime Didžiąją savaitę prieš Velykas. Krikščionims tai – ypatingas laikas nuo Kristaus įžengimo Jeruzalėn Palmių sekmadienį iki jo prisikėlimo Velykų rytą. Gyvenantiems be tikėjimo – ypatingos skubos laikas. J...

    5
  • Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė
    Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė

    Būtent toks įspūdis susidaro, stebint paskutines dienas poste skaičiuojančio mūsų krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko veiksmus. ...

    3
  • E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka
    E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka

    Prancūzijos politika Ukrainos atžvilgiu dažnai yra ydinga, bet niekada nebūna nuobodi. Normandijos formatas ir Minsko susitarimai po pirminio Rusijos puolimo prieš Ukrainą 2014-aisiais atskleidė senųjų Vakarų šalių požiūrį į Rusijos...

  • Suvalgė patinėlį
    Suvalgė patinėlį

    Didžiausiais vabzdžiais pasaulyje vadinamųjų europinių maldininkų patelės poravimosi metu kartais sužvėrėja: suėda patinėlį. Kaip tai įmanoma? Tačiau taip juk atsitinka ne tik vabzdžių pasaulio pievose. Yra panašių reiškinių ir...

    2
  • Po matematikos tarpinio patikrinimo: įžvalgos be pykčio
    Po matematikos tarpinio patikrinimo: įžvalgos be pykčio

    Daugeliui praėjusią savaitę sutriko miegas. Aš, kaip ir visi kiti, nebegalėjau nieko dirbti – bendravau su mokytojais ir mokiniais, aiškinau, guodžiau, drąsinau. Tvyrant įtampai, bandžiau rasti racionalų grūdą ir atskirti isterij...

Daugiau straipsnių