- Asta Katutė, Humanitarinių mokslų daktarė, Nacionalinio susivienijimo tarybos narė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Neseniai stebėjome dar vieną cancel culture (liet. atšaukimo kultūros) apraišką Lietuvoje. Patį terminą, tikėtina, žino nedaugelis. Tai susidorojimas su kitokia nuomone, kai „neteisingai“ kalbantys, „neteisingas“ pažiūras turintys asmenys viešai gėdinami bei šalinami iš bet kokios viešumos ar einamų pareigų.
Ryškiausiai viešoje erdvėje nuskambėję susidorojimo su kitokia nuomone atvejai: kitos nei tikroji biologinė studentų lytis nesutikęs pripažinti profesorius J. Petersonas ir prieš kintančios lyties idėją viešai pasisakiusi šiaip liberali „Hario Poterio“ autorė K. Rowling. Priešingą nuomonę turintys kairieji aktyvistai siekė pašalinti profesorių iš universiteto bei priversti knygynus ir spaustuves nebedirbti su žymia rašytoja. Kitaip tariant, buvo stengiamasi paveikti trečiųjų asmenų nuomonę ir sprendimus, siekiant jau įvardintų tikslų. Tiesa, atvejų Vakarų šalyse labai daug, ypač dažnai šioje nemalonėje atsiduria studentų skundžiami universitetų dėstytojai.
Kas gi įvyko Lietuvoje? Tolerantiško jaunimo asociacijos narys ir LGBTQ+ teisių naujienų portalo Lietuvoje redaktorius Jonas Valaitis viešai ir asmeniškai siųsdamas žinutes atkreipė dėmesį, jog muzikantai sutikę dalyvauti ne pirmus metus vyksiančiame Naisių festivalyje, kurio vienas iš rėmėjų yra „valstiečių“ partijos pirmininkas Ramūnas Karbauskis, nėra nuoseklūs savo deklaruojamų progresyvių vertybių atžvilgiu. „Netrukus šiuo atviru sugėdinimu“ (citata iš žiniasklaidos) ėmė dalintis ir kiti LGBT bendruomenės vieši asmenys, prie daromo spaudimo prisijungė su TS-LKD susiję žmonės, tad pasidavę spaudimui iš festivalio pasitraukė dalis atlikėjų.
Keleto jų pasitraukimo priežastimi buvo įvardinta su mecenato pažiūromis nesutampanti politinė nuomonė kitu konkrečiu klausimu. Festivalio rengėjų nuomone, darytu spaudimu siekta sužlugdyti renginį. Akibrokštą pateikė ir kultūros ministras Simonas Kairys. Užuot bandęs visiems priminti, jog menas turi statyti tiltus, o ne juos griauti, socialiniuose tinkluose jis palaikė renginio politizavimą, vadinasi, parėmė ir cancel culture reiškinį.
Iškalbinga ir kita šios mozaikos detalė. Atlikėjas Donatas Montvydas kreipėsi į Lietuvos gėjų lygos pirmininką Vladimirą Simonko „norėdamas įsitikinti, ar jo dalyvavimas nesukels neigiamų jausmų“. Kitaip tariant, D. Montvydas atsiklausė gėjų aktyvisto ar gali dalyvauti su juo visai nesusijusiame renginyje.
Kaip pažymi cancel culture reiškinį tiriantys mokslininkai, pavojingiausia atšaukimo kultūros dalis yra noras kontroliuoti tai, kas ir kaip sakoma, stengiantis „įveikti“ ne nuomonę, o veikiau ją išsakiusį / ar sprendimą padariusį asmenį. Nenorint konfrontuoti su pozicija, kuri laikoma politkorektiška, t.y. tam tikruose galios turinčiųjų sluoksniuose yra laikoma „teisinga“, bijant reakcijos bei pasekmių, yra tiesiog pasiduodama spaudimui ir nustojama išsakyti savo tikrąsias pažiūras. Drąsiausieji, kurie toliau viešai kalba, nepaisant cancel culture, ilgainiui sėkmingai pradedami vaizduoti „marginaliais“.
Palyginus su Lietuva, negatyvios cancel culture apraiškos JAV yra išplitusios labiau. Todėl ten reiškinys tapęs ne vieno tyrimo objektu. Įvairių apklausų duomenys rodo, jog respondentai akcentuoja stebintys šio reiškinio augimą ir laiko jį grėsme savo laisvei (64 proc. laiko, o 36 proc. nelaiko grėsme). 54 proc. apklaustųjų teigė nerimaujantys, kad išreiškus savo nuomonę internete bus atleisti iš darbo (klausimas neaktualus 46 proc.) (2021 m. Amerikos politinių studijų Harvardo centro ir Harriso apklausa). Hill-HarrisX 2021 m. tyrimo duomenimis, net 71 proc. respondentų manė, kad cancel culture jau nuėjo per toli. Įdomu, jog dėl šio klausimo beveik sutapo respublikonų (76 proc.) ir demokratų (70 proc.) rinkėjų nuomonė. Duomenys verčia sunerimti, nes reiškinio plitimas gali paveikti didelę visuomenės dalį.
Atrodė, kad jau baigėsi laikai su gėdos stulpais turgaus aikštėse, praėjo ir sovietmetis, atnešęs ugdymo įstaigose, darbovietėse vykdytas viešas gėdinimo ir bauginimo akcijas, kai komunistinei ideologijai nelojalaus, „prasikaltusio“ asmens nuodėmės buvo išdėstomos visuotiniuose susirinkimuose, smerkiančias kalbas sakydavo partiniai aktyvistai, o kūrėjų bei darbo kolektyvai išstodavo su viešais atsiribojimais. Laikai keičiasi, bet ideologijų veikimo principas – ne. Sugėdinimo akcijų organizavimą perėmė save tolerantiškais, t.y. pakančiais kitoniškumui, prisistatantys „vienos tiesos“ žinovai, išties verčiantys suvienodinti skirtingas pažiūras. Politizuotą tiek asmenų, tiek pačio festivalio „atšaukimą“ palaikė / prie jo prisidėjo ir valdančiosios koalicijos asmenys. Pasinaudojus kultūra, kuri turėjo jungti įvairių pažiūrų žmones ir skatinti juos pamiršus politiką bei visus nesutarimus, tiesiog mėgautis muzika, specialiai dar kartą buvo poliarizuota visuomenė.
Stebint Naisių cancelinimo atvejį kyla klausimas, ar nuo šiol skirtingiems kultūros renginiams turėsime atskirus sąrašus atlikėjų, sudarytus ne tik pagal atstovaujamo meno rūšis, bet ir pagal jų politines pažiūras, o sąrašo kontrolę vykdys ir leidimus tiek dalyviams, tiek žiūrovams išduos Lietuvos gėjų lyga, atsižvelgdama į lojalumą utopiniam progresyvumui? Taip leidžia tikėtis naujoji praktika.
Pašalinimo kultūra dažniausiai reiškiasi neformaliais būdais (ignoravimu, pasmerkimais ir atleidimais iš pareigų), tačiau visur, kur ji įsigali, stengiamasi jai suteikti ir teisinę formą. Šiam tikslui tarnauja vadinamieji neapykantos kalbos įstatymai, baudžiantys ar kurias nors visuomenės grupes tikrai ar tariamai žeidžiančią kalbą. Lietuvoje šiuos įstatymus kol kas nesėkmingai plėsti siekia Laisvės partija. Įsimintinas atvejis, jog Konstitucijos bendraautorei Zitai Šličytei pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl jos pasisakymo Kovo 11-ąją Seime. Baudžiamąją atsakomybę jei mėginama pritaikyti būtent pagal neapykantos kalbos straipsnį. Simboliška, jog skundą parašė taip pat tolerantiško jaunimo asociacija – ta pati, kurios atstovas kurstė dėl rengėjo pažiūrų boikotuoti Naisius. Skelbiantys toleranciją inicijuoja kovą prieš neteisingas nuomones.
Lietuvoje dar tik pradedame pastebėti ir suvokti šį demokratijai mirtiną reiškinį. Tačiau geriau ne pavėluoti, o sustabdyti jį pačiose užuomazgose.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Skaniai gyvename9
Valgai vynuogę ir stebiesi: Pietų kraštų vaisius vidury žiemos. Kaduise, prieš 30 metų, ir rudenį negaudavai. O dabartės – bet kuriuo metu, bet kokiais kiekiais. Bet kažkas kikena: gal jis nežino, kaip tikros vynuogės atrodo: gels...
-
Putinai kyla į paviršių6
Bolševikai nebuvo vienintelė jėga 1917-aisiais siekusi perimti valdžią Rusijoje. Tų pačių metų rugsėjo 10–13 d. (matyt, pagal Grigalijaus kalendorių) savo laimę išbandė ir generolas Lavras Georgijevičius (1870–1918), mies...
-
Juoda – tai balta4
Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos daugumos turėjo nė kiek nenustebinti kreivais minčių vingiais ne pirmąkart pasižyminčio Rusijos atstovo V. Nebenzios kritika dėl naujai parengto rezoliucijos projekto, šįkart liečiančio bosnių musulmonų gen...
-
Lietuvos ūkis metus pradėjo su nauja energija
Statistikos departamento duomenimis, pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvos bendrasis vidaus produktas per metus išaugo 2,9 proc., o palyginti su paskutiniuoju 2023 m. ketvirčiu jis padidėjo 0,8 proc. Didžiausią teigiamą įtaką BVP pokyči...
-
Rinkimai – visuomenės brandos įvertinimas4
Rinkimai demokratinėje valstybėje – tai pirmiausia visuomenės brandumo įvertinimas, tarsi lakmuso popierėlis, parodantis, kiek laisvos Lietuvos piliečiai turi galimybių ir noro per rinkimus išreikšti savo valią ir lemti valstybės r...
-
Rinkimų kampanija lygi nuliui7
Rinkimų į valstybės vadovo postą šiemet nebus, prezidento institucija po D. Grybauskaitės – nususinta ir nebeaktuali. Tyla, ramybė ir bangų ošimas – kampanija lygi nuliui. Kybo tik keli ironiški premjerės plakatai tarp ...
-
Kaip prisivyti Europos Sąjungos vidurkį ne tik vartojant, bet ir kaupiant ateičiai?3
Pastarąjį dešimtmetį pajutome tikro „vakarietiško“ gyvenimo skonį. Mūsų jau nebestebina kavos puodelio kaina Madride, nes Vilniuje už jį mokame beveik tiek pat. Daugeliui savotišku standartu tapo ir savaitgalio kelion...
-
(Ne)reikalingos knygos
Užbaigdami Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę, šiandien bibliotekininkai leisis į žygį Plateliuose. Tai šios profesijos atstovų žinutė visuomenei, kad bibliotekininkai – ne tarp knygų lentynų užsisklendusi, o aktyvi,...
-
Vagių ir šliundrų sovietai19
Niekas negali pasakyti, ką Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) iš tiesų veikė nuo 1913-ųjų rudens iki 1917-ųjų pavasario, gyvendamas Sibiro tremtyje. ...
-
Mergelė Bufetava6
Prastai lietuviškai kalbantis pilietis Z. Z. turėjo jugoslavišką bufetą. Kažkada pirktą pagal pažintis už talonus. Nors Jugoslavijos jau nėra, tačiau bufetas tebestovi. Virš bufeto ant sienos prikalta Rusijos vėliava. Kartą, kai...