Quantcast

Solidarumo priežastys

Daugiau nei prieš du mėnesius prasidėjus karui Ukrainoje, ne vienas stebėjomės tuo, kokį solidarumą Rusijos užpultos šalies broliams ir sesėms parodė Lietuvos žmonės. Paaukotas daug lėšų, daugelis prisidėjome daiktine labdara, pradėjome savanoriauti.

Nuostaba buvo akivaizdi, tačiau liko giliau nereflektuota. Klausimai, kurie galėjo kilti: ar taip pat būtume linkę padėti ne Vidurio Rytų Europos šalies piliečiams, ar mūsų bendrystė su užpultaisiais nėra kol kas dar tik grėsmingo pavojaus nuojautų ir suvokimo padiktuota? Pati „solidarumo“ sąvoka plačiau lietuvių kalba buvo aptariama prieš daugiau nei tris dešimtmečius, kai kaimyninėje tada dar sovietų Lenkijoje susibūrė judėjimas „Solidarumas“. Tada, Lietuvos atgimimo aušroje, tautos vienybė buvo beveik besąlygiška. Visą laiką nuo išsivadavimo iš komunistinio režimo iki šių metų pradžios dažnam galėjo atrodyti, kad ir Lietuvos, ir Lenkijos žmonės buvo susvetimėję, susirūpinę egoistiniais savo tikslais ir neretai pamiršę apie tai, kad yra kaimynas, bičiulis, draugas, kolega ir bendražygis. Taigi, kas iš tiesų atsitiko šių metų pirmaisiais mėnesiais?

Šiuo atveju, retorinis klausimas, į kurį galima atsakyti gana aiškiais teiginiais, kuriems formuluoti pasitelksiu balandžio pabaigoje Kaune vykusio festivalio „Lietuvos teatrų pavasaris“ metu rodyto spektaklio „Ne sau žmonės“ patirtis. Draminio kūrinio režisierius Jonas Vaitkus rėmėsi garsaus lietuvių mąstytojo, rašytojo, dramaturgo Vilhelmo Storostos-Vydūno pjesėmis ir kitokia, daugiausia tarpukario, tekstine medžiaga. J.Vaitkus sukūrė neabejotinai įdomų darbą, turintį loginę struktūrą, gerai išplėtotą ir abstraktųjį, ir psichologinį, asmenybinį draminį konfliktą, įspūdingą scenografiją, muziką.

Vydūnas beveik prieš šimtmetį suformulavo trijų kategorijų meninius paveikslus: „ne sau žmonių“, „sau žmonių“ ir „žmonių ne sau“. Nereikia didelių pastangų, norint suprasti, kad ne sau žmonės buvo  lietuviai, kurie kentėjo priespaudas, okupacijas, baudžiavą. Tokie istoriniai mūsų tautiečiai savo gyvenimo klausimų nebuvo linkę spręsti savarankiškai ir tenkinosi padėtimi, kai patikėta, kad savarankiškai atlikti net menkiausio veiksmo jie negali. J.Vaitkaus spektaklyje atskleista, kaip tarpukariu, paskelbus Lietuvos nepriklausomybę, radosi sau žmonių – laisvų, atsakingų, savarankiškų ir sąmoningų. Tarp pasaulinių karų jiems tėvynė ir jos kūrimas reiškė ir trečiąją buvimo pasaulyje stadiją – virsmą žmonėmis ne sau: tokie piliečiai jau nebuvo engiami, tapo ne vien galintys pasirūpinti savimi, tačiau ir ištiesti pagalbos ar bendros kūrybos ranką šalia esančiajam.

Šių metų pirmaisiais mėnesiais įsitikinome, kad ir vėl priaugome iki žmonių ne sau lygmens.

J.Vaitkaus režisuotame spektaklyje brėžiama tragizmo linija – Lietuva per sovietinę okupaciją prarado ir sau žmones, ir žmones ne sau: savotiškai grįžome į baudžiavos laikus, vėl ėmė dominuoti ne sau žmonės. Draminiame kūrinyje neakcentuojama, tačiau akivaizdu, kad ir rusiškoji kolektyvizacija, ir industrializacija, ir kultūriniai virsmai priespaudos metais formavo ir kūrė paklusnius, beveik nemąstančius tipus, kurie atitinka seniausiojo istorinio lietuvio prototipą.

Karas Ukrainoje ir Kauno nacionalinio dramos teatro scenoje žiūrėtas spektaklis priminė, kad prieš tris dešimtmečius mes dar sykį išgyvenome ne šiaip valstybinės ir ekonominės santvarkos kaitą, o žmogaus savivokos revoliuciją – vėl radosi kritinė masė sau žmonių. Šių metų pirmaisiais mėnesiais įsitikinome, kad ir vėl priaugome iki žmonių ne sau lygmens.

Aktualu ir klaustina, kodėl apie mūsų tautos kolektyvinę psichologiją, jos virsmus sužinome tik tada, kai ima grėsti akivaizdūs pavojai. Vydūnas ir režisierius J.Vaitkus atsako: turbūt todėl, kad visa mūsų istorinė raida ir vyko, ir tebevyksta savotiškos švytuoklės principu. XX a. pradžioje populiarių tautinio charakterio mokslinių, filosofinių studijų įtaką patyręs mūsų tautos šviesuolis Vydūnas pridėtų – nuolatinė kaita Lietuvai reiškia nepertraukiamą žlugimą ir kėlimąsi iš pelenų.

Mūsų dienomis populiaru kalbėti apie tai, kad Ukraina tapo savotiška Europos sąžinės šalimi, nes būtent per ją vyksta didžiausi tarptautiniai moralės išbandymai. Spektaklis „Ne sau žmonės“ atskleidžia, kad Lietuva yra valstybė, kuri vien savo nepriklausomu gyvenimu likusiam Senajam žemynui pasako, kad vilties vis dar yra. Istorija rodo, kad, Lietuvai netekus valstybingumo, viltingumas ir tikėjimas, jog tikrovė dar yra bent pakenčiama, Europoje ypač sunyksta. Ateities nuspėti negali turbūt niekas, bet teologinė įžvalga sakytų, kad viltis miršta tik tuomet, kai prieš tai žmones apleidžia tikėjimas ir meilė artimajam. Karas Ukrainoje, mūsų solidarumas ir vydūniškas žmonėmis ne sau buvimas gal ir leidžia tikėti, kad viltis tebegyva.



NAUJAUSI KOMENTARAI

kodėl tokios trydos nebuvo

kodėl tokios trydos nebuvo portretas
kai natososai Iraką užpuolė? Nei paramos užpultiesiems, nei sankcijų okupantams? Ai, chaziainas užpuolė, ant chaziaino nepalosi.

strange

strange portretas
Nei man jie broliai, nei man jos sesės.
VISI KOMENTARAI 2

Galerijos

  • Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė
    Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė

    Terorizmas padėjo gimti Vladimiro Putino režimui. 1999 metų rudenį dirbdamas korespondentu Maskvoje, mačiau, kokį siaubą visuomenei atnešė kruvini daugiabučių namų sprogdinimai Rusijos sostinėje ir kitur. ...

  • Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?
    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?

    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas, bent jau toks įspūdis susidaro stebint situaciją mūsų valstybėje. ...

  • Dresūros mokykla
    Dresūros mokykla

    Akimirką stabtelėję pagalvokime, ką nuveikiame per tris minutes. Per šešias. Visa, ką darome įprastomis aplinkybėmis, atliekame nesižvalgydami į chronometrą. Nebent gaiviname širdies smūgį patyrusį žmogų, lenktyniaujame su g...

    4
  • Pravieniškių choras – be solisto
    Pravieniškių choras – be solisto

    Kol Lietuvoje sutartinai buvo dejuojama dėl tarpinių atsiskaitymų, o Vilniuje laidojo „Dėdę Vanią“, vienos Jurbarko mokyklos tualete nepilnametis talžė kitą tokį pat. Daužė, suprantama, į veidą, sunkėsi kraujas ir sirpo mėlynės. Vi...

    9
  • Nekantriųjų karta
    Nekantriųjų karta

    Rytoj pradėsime Didžiąją savaitę prieš Velykas. Krikščionims tai – ypatingas laikas nuo Kristaus įžengimo Jeruzalėn Palmių sekmadienį iki jo prisikėlimo Velykų rytą. Gyvenantiems be tikėjimo – ypatingos skubos laikas. J...

    5
  • Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė
    Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė

    Būtent toks įspūdis susidaro, stebint paskutines dienas poste skaičiuojančio mūsų krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko veiksmus. ...

    3
  • E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka
    E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka

    Prancūzijos politika Ukrainos atžvilgiu dažnai yra ydinga, bet niekada nebūna nuobodi. Normandijos formatas ir Minsko susitarimai po pirminio Rusijos puolimo prieš Ukrainą 2014-aisiais atskleidė senųjų Vakarų šalių požiūrį į Rusijos...

  • Suvalgė patinėlį
    Suvalgė patinėlį

    Didžiausiais vabzdžiais pasaulyje vadinamųjų europinių maldininkų patelės poravimosi metu kartais sužvėrėja: suėda patinėlį. Kaip tai įmanoma? Tačiau taip juk atsitinka ne tik vabzdžių pasaulio pievose. Yra panašių reiškinių ir...

    2
  • Po matematikos tarpinio patikrinimo: įžvalgos be pykčio
    Po matematikos tarpinio patikrinimo: įžvalgos be pykčio

    Daugeliui praėjusią savaitę sutriko miegas. Aš, kaip ir visi kiti, nebegalėjau nieko dirbti – bendravau su mokytojais ir mokiniais, aiškinau, guodžiau, drąsinau. Tvyrant įtampai, bandžiau rasti racionalų grūdą ir atskirti isterij...

  • Du scenarijai, arba kodėl šį pavasarį mus džiugins nebent žydinčios sakuros
    Du scenarijai, arba kodėl šį pavasarį mus džiugins nebent žydinčios sakuros

    Lietuvos banko atstovai šią savaitę pristatė atnaujintas Lietuvos ekonomikos augimo prognozes. Lyginant su praėjusiais metais, kai šalies ekonomika susitraukė 0,3 proc., jos turėtų džiuginti, nes prognozuojama, kad šiais metais eko...

    1
Daugiau straipsnių