Quantcast

Tautai – likučiai nuo stalo

Kam asilui balnas? Komjaunuoliui Šurikui joti pas Kaukazo belaisvę Nataliją Varlej.

Kam Lietuvos bankui 621 tarnautojas? Na, ką gali žinoti, gal ten irgi komjaunuolio vadovaujami darbuotojai dėžes su pinigais tampo, per dienas kapeikas skaičiuoja ir braukia prakaitą iš prestižinio nuovargio.

Dar Lietuvos bankui bemaž milijono reikia komandiruotėms. Juk būtina eurus, kuriuos tautiečiai susikišo į kojines arba pametė kur nors Zarasų rajone, naujais kompensuoti – iš Europos parvežti.

Štai ir tąsosi banko tarnautojai, velka banknotus "čemodanais" į Nemuno šalį. Atsakingas, blyn, darbas, pasakytų dėdė Agurkichas.

Labai reikia 306 tūkst. eurų Trečiųjų Seimo rūmų vėdinimo sistemai atnaujinti. Nežinia, ką valgo mūsų išrinktieji, nes atmosfera rūmuose, matyt, – ne kažin kokia, taigi reikia geresnio vėdinimo, kad oras atitiktų higienos normas.

Tikrai atsakingas. Todėl, žinoma, mirtinai būtina dar ir banko būstinę Žirmūnuose perstatyti į Gugenheimą. Naujasis kompleksas taps panašus į didelį seifą, kuriame užrakinta sąžinė ir kitos ne šio pasaulio dimensijos. Bus ir valgykla, suprantama. Nieko baisaus, viskas kainuos niekingai menkus 23 biudžeto milijonus. Mirtinai reikalinga investicija!

O ko čia dantis griežti? Mūsų bankas nuosekliai siekia tapti vienu iš trijų efektyviausių centrinių bankų Šiaurės ir Baltijos šalių regione. Taigi šitam monumentaliam užmojui taip pat reikia skambančiųjų, arba nebus "vienu iš trijų", nors pasikark.

Dar labai labai reikia 306 tūkst. eurų strateginiam projektui – Trečiųjų Seimo rūmų vėdinimo sistemai atnaujinti. Nežinia, ką valgo tie mūsų išrinktieji, nes atmosfera rūmuose, matyt, – ne kažin kokia, taigi prireikė geresnio vėdinimo, kad oras atitiktų higienos normas.

Kam tiek rūmų tam atmosferą gadinančiam Seimui? Toks klausimas kažkodėl niekam nekyla. Čia kaip grafui A.Pliateriui: reikia, ir vsio.

O ką savo tautai duos bankininkai, išrinktieji ir visi kiti Olimpo gyventojai?

Na, 50 kilometrų išasfaltuotų vieškelių. Ne strateginis tai reikalas, tad kukliems piliečiams turėtų pakakti – gi ne sostinėje gyvena.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Kęstas

Kęstas portretas
Kas jūsų laukia Lietuvoje? "„Gyventojų pajamos (atskaičius mokesčius) išdėstomos didėjimo tvarka. Randama vidurinė reikšmė (mediana) ir apskaičiuojama 60 proc. nuo šios reikšmės. Tai ir yra laikoma skurdo rizikos riba“. Eurostat duomenimis, skurdo rizikos lygis Lietuvoje 2017 m. buvo vienas didžiausių ES, žemiau skurdo rizikos ribos gyveno net 22,9 proc. Prasčiau už mus atrodė tik Bulgarija (23,4 proc. gyventojų) ir Rumunija (23,6 proc. gyventojų). 2018 m. skurdo rizikos riba siekė 345 eurus. 2017 m. žemiau skurdo rizikos ribos Lietuvoje gyveno 36,7 proc. pensininkų. 2018 m. šių asmenų skaičius išaugo dar 5 proc. punktais ir pasiekė 41,7 proc." Kadangi pensininkų, gyvenančių žemiau skurdo rizikos ribos Lietuvoje taip greitai auga, tai jūs visi, sulaukę pensijos, gyvensite žemiau skurdo rizikos ribos, t. y. gausite šiandienos pinigais mažiau, negu 345 eurų. Ar verta pasilikti tokioje Lietuvoje, spręskite savarankiškai. (Apie mokslą-studijas-ekonomiką)

Kaunietis

Kaunietis portretas
Prie buvusios Prezidentės - bankas buvo neliečiama kontora - juk banko prezidentas prieš tai tą postą užsitarnavo būdamas Dalios Grybauskaitės rinkimų štabo vadovas.

Jau

Jau portretas
Net ne kaulelius numeta-juos dar galima pagriauzti, numeta tik popierius nuo saldainiu
VISI KOMENTARAI 7

Galerijos

  • Desalomėjizacija – būtina
    Desalomėjizacija – būtina

    Nors dabar viešojoje erdvėje vis kalbama apie gynybą, sovietinio paveldo sergėtojų isterija mums visada primena, kad Lietuvoje yra ir kita visuomenės dalis, kuri geriausiu atveju, prasidėjus Kremliaus invazijai, nedarytų nieko, o blogiausiu &ndas...

    9
  • Kandidatų godos
    Kandidatų godos

    12 apaštalų – lygiai tiek sėdo valgyti Paskutinės vakarienės prieš Didžiąją išdavystę. 12 kandidatų į pretendentus (ko ne apaštalai?) siekia aukščiausio posto valstybėje, tačiau dar šiandien dalis j...

  • Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės
    Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės

    Du dešimtmečiai Europos Sąjungoje (ES) atnešė neabejotiną ekonominį progresą – didėjantį šalies konkurencingumą, augančias gyventojų pajamas ir perkamąją galią. Tačiau nemažiau svarbu įvertinti ir demografinius bei s...

    1
  • Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė
    Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė

    Terorizmas padėjo gimti Vladimiro Putino režimui. 1999 metų rudenį dirbdamas korespondentu Maskvoje, mačiau, kokį siaubą visuomenei atnešė kruvini daugiabučių namų sprogdinimai Rusijos sostinėje ir kitur. ...

  • Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?
    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?

    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas, bent jau toks įspūdis susidaro stebint situaciją mūsų valstybėje. ...

  • Dresūros mokykla
    Dresūros mokykla

    Akimirką stabtelėję pagalvokime, ką nuveikiame per tris minutes. Per šešias. Visa, ką darome įprastomis aplinkybėmis, atliekame nesižvalgydami į chronometrą. Nebent gaiviname širdies smūgį patyrusį žmogų, lenktyniaujame su g...

    4
  • Pravieniškių choras – be solisto
    Pravieniškių choras – be solisto

    Kol Lietuvoje sutartinai buvo dejuojama dėl tarpinių atsiskaitymų, o Vilniuje laidojo „Dėdę Vanią“, vienos Jurbarko mokyklos tualete nepilnametis talžė kitą tokį pat. Daužė, suprantama, į veidą, sunkėsi kraujas ir sirpo mėlynės. Vi...

    9
  • Nekantriųjų karta
    Nekantriųjų karta

    Rytoj pradėsime Didžiąją savaitę prieš Velykas. Krikščionims tai – ypatingas laikas nuo Kristaus įžengimo Jeruzalėn Palmių sekmadienį iki jo prisikėlimo Velykų rytą. Gyvenantiems be tikėjimo – ypatingos skubos laikas. J...

    5
  • Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė
    Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė

    Būtent toks įspūdis susidaro, stebint paskutines dienas poste skaičiuojančio mūsų krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko veiksmus. ...

    3
  • E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka
    E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka

    Prancūzijos politika Ukrainos atžvilgiu dažnai yra ydinga, bet niekada nebūna nuobodi. Normandijos formatas ir Minsko susitarimai po pirminio Rusijos puolimo prieš Ukrainą 2014-aisiais atskleidė senųjų Vakarų šalių požiūrį į Rusijos...

Daugiau straipsnių