.png)
- Violeta Juodelienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Violeta Juodelienė
Nuo 2022-ųjų vasario 24-osios, kai Kremlius pradėjo jau 21-ąjį mėnesį vykstančią trijų dienų Ukrainos „denacifikavimo“ operaciją, pasaulis labai aiškiai skilo į dvi dalis. Jame nėra jokių šešėlių, atspalvių, tik juoda ir balta. Visos kalbos apie daugiaprasmybes, papildomas sąlygas, kuriomis juoda gali būti balta ir atvirkščiai, tėra demagogija, skleidžiama iš kvailumo, siekiant išgarsėti arba už pinigus.
Tą aiškiai parodė skirtinga reakcija ir į naująjį agresijos protrūkį Artimuosiuose Rytuose. Mosuodami žodžio laisvės vėliava, skirtingos etninės kilmės ir socialinio statuso daugiaprasmybių ieškotojai plūstelėjo į gatves ar socialinius tinklus, kad sudalyvautų spektaklyje, kurį jau tiek dešimtmečių režisuoja ne vien Izraelio, bet ir Vakarų, šiandien vadinamų globaliąja Šiaure, priešai. Tolimuosiuose šios kovos užkulisiuose – jėgos, atvirai susibūrusios į Maskvos-Teherano-Damasko-Pchenjano ašį.
Tie, kas būdami per tūkstantį kilometrų nuo Ukrainos fronto murma dėl esą nusibodusio karo, kas civilius kapojančių teroristų nepajėgia vadinti teroristais ar neišmanydami istorijos retransliuoja senas melagienas apie neva blogai padalytą Palestinos žemę, peržengia ribą, skiriančią gėrį ir blogį. Ateitį, atstovaujamą Europos, JAV, paties Izraelio, kurio politikai karo Ukrainoje akivaizdoje dar bandė išlikti sausi lietuje. Ir praeitį, į kurią žmoniją bando perkelti moderniais įrankiais ginkluoti, tačiau mentalitetu gūdžiuose viduramžiuose likę barbarai.
Atrodo, atskirti baltą ir juodą yra taip lengva. Pakanka prisiminti Bučią, susirasti į socialinius tinklus nutekėjusių vaizdų iš Kfar Azos kibuco (specialistai primygtinai rekomenduoja pasikliauti mačiusiųjų perpasakojimu). Tačiau kodėl vos atslūgus pirmajam šokui net mes, iš senelių pasakojimų žinantys, kad žmogus gali būti žiauresnis už alkaną žvėrį, imame abejoti akivaizdžia tiesa? Norėtųsi tikėti, kad tai – ne iš aukščiau minėto egoizmo ar kvailumo, bet dėl praeityje įskiepyto nepasitikėjimo oficialiai skelbiama tiesa, polinkio visame kame ieškoti paslėptų prasmių ir galingesniųjų sąmokslo.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
Kandidatas į prezidentus G. J...
-
R. Žemaitaičio komanda lauki...
-
A. Mazuronio štabas Darbo par...
-
G. Nausėdos štabas laukia ri...
-
I. Vėgėlė su bendražygiais...
-
I. Šimonytė laukia prezident...
-
D. Žalimas ir jo komanda lauk...
-
E. Vaitkus laukia rinkimų rez...
-
G. Jeglinsko štabas laukia ri...
-
„Lietuvos balsas. Kartos...
-
Savivertės nuospaudos5Šiandien „Eurovizijoje“ nuskambės lietuviškai atliekama daina, pakėlusi visą Malmės areną ant kojų. Koks pasididžiavimas sava kalba! Nereikia nė 1,3 mln. eurų, už kuriuos Valstybinė lietuvių kalbos komisija ketina stiprint...
-
Skaitymo pagirios1Skaudėjo galvą, nes gegužęs 7 d., kaip ir kasmet, buvo švenčiama Knygos diena. Skaitytoja vėl padaugino – per daug prisiskaitė, nes be saiko varė iki paryčių. Tada prisiekė – daugiau nė puslapio, na, nebent tik savaitgaliais ir t...
-
Lauko išvietės paveldas19Kerenskių giminės atstovas Aleksandras Fiodorovičius (1881–1970) jau buvo dingęs, tačiau Laikinosios vyriausybės nariai to dar nežinojo ir 1917 m. spalio 25 d. (pagal Julijaus kalendorių) popietę susirinko į paskutinį savo posėdį. ...
-
Auksinis aštuonetas2Yra toks smagus filmas „Oušeno aštuntukas“ apie pramuštgalvių šutvę ir jų tobulą vagystę. Bet kalba šįkart ne apie holivudišką versiją. Lietuviškas variantas kur kas įdomesnis – čia a...
-
Kodėl mes ne Amerika?7Kodėl mūsų rinkimų kampanijos atrodo kaip melancholijos persmelktas moliūgas juodame lauke. Lauke, kur mėnulis šviečia visur, išskyrus jį. ...
-
E. Lucasas: Europa privalo skirti daugiau lėšų gynybai6Buvęs (ir galimai būsimas) JAV prezidentas Donaldas Trumpas į aljansus žiūri per sandorių prizmę. Jo kalbose nėra miglotos retorikos apie vadinamosios D dienos išsilaipinimą, Berlyno sieną ar džiaugsmingą Europos susivienijimą 1989–19...
-
Poetų ar miestų karas?3Kiekviena XX a. kauniečių karta užaugo su sava Vilniaus idėja. Dabar nė vienas jų vasaros neįsivaizduoja be pajūrio, tarpukariu ateities neįsivaizdavo be Vilniaus. Jų nenoru „nurimti be Vilniaus“ sumaniai pasinaudojo ir Kremlius, š...
-
Kiekviena diena – lyg asilų šventė21Vos tik dienraštyje pasirodė straipsnis apie trijų Baltijos šalių sėkmę, patirtą per 20 metų Europos Sąjungoje, iškart sučiurleno komentatorių pagiežos upeliai. ...
-
V. Matijošaitis apie verslo pasitraukimą iš Rusijos: visi žinojo, kad čia buvo tik laiko klausimas104Jeigu iki šiol dirbčiau versle, pastarasis laikotarpis būtų skirtas vien atsakinėjimui į klausimus „kas, kaip, kada ir už kiek“. Tema jau išsemta, bet klausimai pilasi toliau. Kai kas negali susitaikyti su mintimi, kad „Vi...
-
Palangoje galėjome stebėti vieningos kultūros Europą2Savaitgalį teko praleisti Palangoje. Mero Šarūno Vaitkaus kvietimu teko dalyvauti Palangoje įvykusiame Europos brasbandų (varinių pučiamųjų orkestrų) čempionate. ...