Quantcast

Tranzito dilemos: faktai prieš interpretacijas

  • Teksto dydis:

Sustabdžius kai kurias į Kaliningradą gabenamas prekes, aistros kilo ne tik Rusijoje, kurios atstovai apkaltino Lietuvą priešiškais veiksmais. Pačioje Lietuvoje taip pat pasigirdo balsų, abejojančių tranzito sustabdymo pagrįstumu ir kaltinančių šalies vyriausybę neteisinga ES paskelbtų sankcijų Rusijai traktuote. Teisės ekspertai skuba raminti politikuojančių veikėjų: prekių tranzito į Kaliningradą sankcijos privalomos visoms ES šalims.

Siekiant objektyvumo, teisės firmos „Sorainen“ ekspertė, advokatė Vaiva Mašidlauskienė siūlo pirmiausia atidžiau pažvelgti į faktus: kaip šios sankcijos atsirado, kas būtent jomis ribojama, kokį vaidmenį čia atlieka Lietuva ir kas dar laukia ateityje.

Pasiruošimui laiko buvo

ES mastu pritaikytos sankcijos Rusijai – toli gražu ne naujiena. Dar 2014 m. liepos 31 d. ES Taryba priėmė Reglamentą 833/2014 „dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje“. Tiesa, pradinėje reglamento versijoje ribojamųjų priemonių buvo kur kas mažiau ir jos iš esmės koncentravosi į dvejopos paskirties prekių ir vertybinių popierių ribojimus, – primena V.Mašidlauskienė.

Dabar daug dėmesio sulaukusios prekių tranzito į Kaliningradą sankcijos buvo įvestos 2022 m. kovo 16 d., priėmus ketvirtąjį sankcijų paketą. Jame nustatytas ribojimas vežti rusiškus geležies ir plieno produktus: į ES tiesiogiai ar netiesiogiai draudžiama importuoti tam tikrus geležies ir plieno (juodųjų metalų) produktus, jei jų kilmės šalis yra Rusija arba jie yra eksportuoti iš Rusijos. Taip pat – tiesiogiai ar netiesiogiai įsigyti minėtus produktus.

Draudimas galioja ir minėtiems, Rusijoje pagamintiems ar iš jos eksportuojamiems produktams vežti iš Rusijos į bet kurią kitą šalį. Galiausiai, draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai teikti su nurodytais draudimais susijusią techninę pagalbą, draudimo, perdraudimo ir tarpininkavimo paslaugas, finansavimą ar finansinę pagalbą, įskaitant išvestines finansines priemones.

Pirmiausia pažymėtina, kad šis draudimas, priešingai nuo daugelio kitų ribojimų tam tikrų prekių atžvilgiu, kalba apie vežimą apskritai ir nesiriboja vien importo ar eksporto procedūromis.

Itin svarbus čia tampa punktas dėl prekių vežimo iš Rusijos į bet kurią kitą šalį. Mat tranzitas į Kaliningradą nėra eksportavimas iš Rusijos į kitą valstybę, tad šioje situacijoje svarbu atsižvelgti į prekes dėl jų kilmės šalies draudžiantį vežti punktą. Kitaip sakant, jei geležies ir plieno gaminiai patenka į ribojamų prekių sąrašus ir jų kilmės šalis yra Rusija arba jie yra eksportuojami iš Rusijos į bet kurią kitą šalį, jiems vežti taikomos sankcijos. Reikia atkreipti dėmesį, kad nors šios nuostatos buvo priimtos jau ankstyvą pavasarį, buvo nustatytas pereinamasis laikotarpis užbaigti vykdyti iki šių metų kovo 16 d. sudarytas sutartis. Šis pereinamasis laikotarpis baigėsi birželio 17 d.

Šis draudimas, priešingai nuo daugelio kitų ribojimų tam tikrų prekių atžvilgiu, kalba apie vežimą apskritai ir nesiriboja vien importo ar eksporto procedūromis.

Prižiūri ES institucijos

Aptariant prekių tranzito į Kaliningradą sankcijas taip pat būtina pažvelgti ir į kitą Reglamento straipsnį, kuriame numatoma, kad „visoms Rusijoje įsisteigusioms kelių transporto įmonėms draudžiama transportuoti prekes keliais ES teritorijoje, be kita ko, vykstant tranzitu“.

Iš tiesų yra tiesiogiai numatyta išimtis tranzitu gabenti prekes tarp Kaliningrado srities ir Rusijos per ES, tačiau tik jei tokių prekių transportavimas nedraudžiamas pagal kitas šio reglamento nuostatas, t.y., jei prekės nesankcionuotos. Kadangi geležies ir plieno gaminiai yra sankcionuoti, jiems (ir kitoms sankcionuotoms prekėms) ši išimtis neaktuali.

Svarbu suprasti ir Lietuvos galimybes daryti įtaką aptartoms Reglamento nuostatoms. ES teisės aktus priima ar keičia ES Taryba ir ES Parlamentas pagal nustatytą teisėkūros procedūrą. Kad ES teisė būtų įgyvendindama teisingai ir suderintai, prižiūri Europos Komisija (EK) kontroliuojant ES Teisingumo Teismui. EK išleidžia įvairias gaires, išaiškinimus į dažniausiai kylančius klausimus ar nuomones konkrečiais atvejais. Taip užtikrinamas aiškus ir vieningas ES teisės taikymas visose valstybėse narėse.

Taigi, pagal ES teisę visiems sankcijas nustatantiems reglamentams, kaip tiesiogiai veikiantiems ES teisės aktams, nereikia nacionalinių įgyvendinamųjų priemonių. Kitaip sakant, priimti reglamentai privalomi visoms šalims narėms, jos negali nustatyti skirtingų taisyklių ar išimčių. Nors EK gairės nėra pirminis ES teisės aktas ir neturi jiems būdingo privalomumo, tačiau šalys narės jomis vadovaujasi, kadangi jos atspindi vieningą ES teisės taikymą. Nuėjusiai skirtingu keliu ir netinkamai taikančiai ES teisės aktus valstybei narei gali būti pradedama pažeidimo procedūra.

Galima teigti, kad Rusijos karo Ukrainoje kontekste savo turimomis galiomis aktyviai naudojasi EK – vien sankcijų Rusijai klausimais EK yra išleidusi ne mažiau kaip 38 išaiškinimus įvairiais ES ribojamųjų priemonių aspektais ir juos nuolat papildo. Verta paminėti, kad EK gairių laikymasis neprivalomas, tačiau šalys jomis vadovaujasi, nes kitu atveju, netinkamai įgyvendinus reglamentą, prieš šalį galėtų būti pradėta reglamento pažeidimo procedūra.

Naujausiais penktuoju ir šeštuoju sankcijų paketais įvestos ribojamosios priemonės taip pat turi pereinamuosius laikotarpius: liepos 10 d. įsigalios draudimas iš Rusijos importuoti cementą, alkoholį ir panašius produktus (išskyrus tam tikras išimtis), rugpjūčio 10 d. – rusiškas ar iš Rusijos importuojamas anglis ir kietąjį iškastinį kurą, o gruodžio 5 d. ir kitų metų vasarį – naftą ir jos produktus.


Šiame straipsnyje: Kaliningradaskaras Ukrainojetranzitassankcijos

NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

  • Desalomėjizacija – būtina
    Desalomėjizacija – būtina

    Nors dabar viešojoje erdvėje vis kalbama apie gynybą, sovietinio paveldo sergėtojų isterija mums visada primena, kad Lietuvoje yra ir kita visuomenės dalis, kuri geriausiu atveju, prasidėjus Kremliaus invazijai, nedarytų nieko, o blogiausiu &ndas...

    11
  • Kandidatų godos
    Kandidatų godos

    12 apaštalų – lygiai tiek sėdo valgyti Paskutinės vakarienės prieš Didžiąją išdavystę. 12 kandidatų į pretendentus (ko ne apaštalai?) siekia aukščiausio posto valstybėje, tačiau dar šiandien dalis j...

  • Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės
    Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės

    Du dešimtmečiai Europos Sąjungoje (ES) atnešė neabejotiną ekonominį progresą – didėjantį šalies konkurencingumą, augančias gyventojų pajamas ir perkamąją galią. Tačiau nemažiau svarbu įvertinti ir demografinius bei s...

    2
  • Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė
    Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė

    Terorizmas padėjo gimti Vladimiro Putino režimui. 1999 metų rudenį dirbdamas korespondentu Maskvoje, mačiau, kokį siaubą visuomenei atnešė kruvini daugiabučių namų sprogdinimai Rusijos sostinėje ir kitur. ...

  • Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?
    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?

    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas, bent jau toks įspūdis susidaro stebint situaciją mūsų valstybėje. ...

  • Dresūros mokykla
    Dresūros mokykla

    Akimirką stabtelėję pagalvokime, ką nuveikiame per tris minutes. Per šešias. Visa, ką darome įprastomis aplinkybėmis, atliekame nesižvalgydami į chronometrą. Nebent gaiviname širdies smūgį patyrusį žmogų, lenktyniaujame su g...

    4
  • Pravieniškių choras – be solisto
    Pravieniškių choras – be solisto

    Kol Lietuvoje sutartinai buvo dejuojama dėl tarpinių atsiskaitymų, o Vilniuje laidojo „Dėdę Vanią“, vienos Jurbarko mokyklos tualete nepilnametis talžė kitą tokį pat. Daužė, suprantama, į veidą, sunkėsi kraujas ir sirpo mėlynės. Vi...

    9
  • Nekantriųjų karta
    Nekantriųjų karta

    Rytoj pradėsime Didžiąją savaitę prieš Velykas. Krikščionims tai – ypatingas laikas nuo Kristaus įžengimo Jeruzalėn Palmių sekmadienį iki jo prisikėlimo Velykų rytą. Gyvenantiems be tikėjimo – ypatingos skubos laikas. J...

    5
  • Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė
    Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė

    Būtent toks įspūdis susidaro, stebint paskutines dienas poste skaičiuojančio mūsų krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko veiksmus. ...

    3
  • E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka
    E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka

    Prancūzijos politika Ukrainos atžvilgiu dažnai yra ydinga, bet niekada nebūna nuobodi. Normandijos formatas ir Minsko susitarimai po pirminio Rusijos puolimo prieš Ukrainą 2014-aisiais atskleidė senųjų Vakarų šalių požiūrį į Rusijos...

Daugiau straipsnių