Quantcast

Velykos – tikėjimo šventė

Anot R. Dreherio, labiausiai nyksta būtent protestantizmas. Kita vertus, „daugiausia religinio sąmoningumo Europoje išlaikė šalys, kurios istoriškai buvo katalikiškos, nors ir ne visos – juk Prancūzija ir Ispanija jau dabar yra tarp labiausiai nukrikščionėjusių šalių“.

Stephenas Bullivantas sutinka, jog „stipriausiai nuo nukrikščionėjimo nukentėjo šalys, turinčios vienokias ar kitokias protestantiškas valstybines bažnyčias – liuteroniškas Švedijoje, Danijoje, Suomijoje, Norvegijoje, anglikonišką Anglijoje, presbiterionišką Škotijoje ir t.t.

Bet šalyse, istoriškai turinčiose katalikų daugumą, nors jose ir negarantuotas Katalikų Bažnyčios išskirtinis gyvybingumas (ką reiškia vien Prancūzijos ir Ispanijos pavyzdžiai!), tačiau bent jau Portugalija, Lenkija ir Airija rodo, kad jose ši bažnyčia santykinai gyvybingiausia“.

„O katalikų mažumos kai kuriose kitose šalyse, ypač Čekijos respublikoje, taip pat laikosi ne per blogiausiai. Kodėl? Čia gali būti dvi galimybės“, – sako Stephenas Bullivantas ir jas išdėsto taip:

„Pirmoji galbūt ta, kad Katalikų Bažnyčia bent iš dalies atsispyrė tam protestantų valstybinėms bažnyčioms būdingam nuolatiniam „atsinaujinimui“, „persikrovimui“ ir „žengimui kartu su laiku“ vaikantis to niekada nepasiekiamo „aktualumo“.

Nenoriu teigti, kad Katalikų Bažnyčioje to visiškai nebuvo ar kad tai iš esmės bloga idėja, – sako St. Bullivantas, – tačiau vis dėlto Katalikų Bažnyčia Europos religijų puokštėje doktrinos ir liturgijos atžvilgiais tikrai nėra pati avangardiškiausia ar inovatyviausia .

Ir faktas lieka faktu, kad tos bažnyčios, kurios tiksliausiai atspindėjo jas priėmusių šalių labai greitai besikeičiančius socialinius papročius ir kultūras, dėl to neprisiaugino ištikimų sekėjų.

O antra, gali būti, kad daugelio šalių katalikų bendrijos gavo didžiulės paspirties iš tų katalikų imigrantų, kurie į jas gyventi ir jose dirbti atsikėlė iš dar religingesnių valstybių.

Čia geras pavyzdys – Jungtinė Karalystė, kurioje 20 procentų čia gyvenančių katalikų buvo gimę už JK ribų, palyginus su bendra JK populiacija, kurios tik 5 procentai gimę už jos ribų.

Ištisos imigrantų bangos arba iš dar katalikiškesnių Europos šalių (tarp jų Lenkija, Airija), arba iš kitų pasaulio kraštų (tai ypač Filipinai, Kerala Indijoje) visąlaik papildydavo Britanijos katalikų gretas.

Anglikonų bažnyčia tokio postūmio nesulaukė (išskyrus senesnius Britų sandraugos laikus). O Suomijos liuteronų bažnyčios atveju nėra liuteroniškos daugumos šalių, kurios siųstų savo darbo ieškančius jaunuolius į Suomiją ir taip papildytų jos bažnyčios tikinčiųjų gretas.

Tas pats principas galioja ir Amerikoje: ten katalikai imigrantai iš ispaniškai kalbančių kraštų, iš Lenkijos, Filipinų, netgi iš Vietnamo labai apčiuopiamai padidino Jungtinėse Valstijose gyvenančių katalikų skaičius“, – teigia St. Bullivantas.

O Rodas Dreheris pažymi, jog „tikrasis religingumo kriterijus yra tas, ar žmonės dalyvauja savo pareikšto tikėjimo ritualuose. Ir čia žinia, atskambanti iš Jūsų ataskaitos, tikrai yra bloga: Portugalija, Airija ir Lenkija – vienintelės Europos šalys, kuriose  daugiau nei dešimtadalis jaunuolių nuo 16 iki 29 metų reguliariai lanko pamaldas“.

„Jūs visiškai teisus, kad „tikrasis religingumo matas“ yra praktika, – atsako St. Bullivantas. – Laikymasis religinės praktikos ne tik kažką pasako apie tikrąjį dabartinės kartos žmonių religingumą, bet ir suteikia tiksliausią prognozę apie būsimų kartų tikėjimo stiprumą.

Kaip jau sakiau, kultūrinė (t. y. nepraktikuojama) krikščionybė neperduodama iš kartos į kartą. Tą ir turėjau omenyje tvirtindamas, kad krikščionybė kaip norma jau yra iš daugumos žmonių gyvenimo, deja, dingusi.

Net ir ten, kur save su krikščionybe siejančių žmonių skaičiai dar gana dideli, pavyzdžiui, Austrijoje arba Lietuvoje, beveik nebematyti atitinkamo, tai patvirtinančio praktikavimo.“

„Jei nebus kokios nors stebuklingos intervencijos iš Fatimos Mergelės Marijos ar kažko panašaus (o tokios galimybės negaliu automatiškai atmesti), tai labai tikėtina, kad po 30–40 metų dauguma minėtųjų šalių jau bus „be religijos“, ypač pasaulį paliekant senosioms, dar savo tikėjimą praktikavusioms kartoms“, – teigia St. Bullivantas pokalbyje su Rodu Dreheriu žurnale „American Conservative“.

Nuo savęs pridursiu, kad grynai „kultūrinę krikščionybę“ galima prilyginti turbūt ir daugumos žydų kilmės žmonių žydiškumui. Kiek žinau, daugelis žydų yra ateistai, tačiau jie save vadina žydais dėl to, kad laikosi tam tikrų papročių, tradicijų ir stengiasi gyventi pagal žydiškas etikos normas.

Manyčiau, kad etikos normos – žydiškos ar ir krikščioniškos – suponuoja Dievą, todėl ne tik krikščionys, bet ir žydai negali būti ateistais. O savo tikėjimo į Dievą turinį visi parodo savo elgesiu ir praktika.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Geofizikas proistorikas inž. ROMUALDAS ZUBINAS

Geofizikas proistorikas inž. ROMUALDAS  ZUBINAS  portretas
Būtina žinoti, kad ŽEMĖ pastoviai verčiasi per savo ašigalius! Šis geofizinis procesas vyksta periodiškai kas 3000 metų! Paskutinį kartą ŽEMĖS AŠIGALIŲ KAITA ĮVYKO prieš 2118 metų! Sekanti ŽEMĖS AŠIGALIŲ KAITA ĮVYKS mūsų tūkstantmečio pabaigoje! Tuomet dabartinis Šiaurinis Žemės pusrutulis susikeis vietomis su Pitiniu! Mūsų gi laikais Šiaurinis Žemės ašigalis nuolat krypsta į SAULĘ! Todėl dabartiniame Šiauriniame Žemės pusrutulyje nuolat kyla temperatūra o pietiniame - ŠĄLA! Be tikėjimo gyventi negalima! Tačiau negalima pastoviai gyventi ir TAMSOJE!

N

N portretas
Ka bendro turi marguciai su tikejimu?

Anonimas

Anonimas portretas
Nera tikinciuju ir nebus.O i ka tiki ir neaisku.
VISI KOMENTARAI 3

Galerijos

  • Kur eina karavanas?
    Kur eina karavanas?

    Dar neišsivadėjo keturių komunarų aura Ramybės parke – jau iš peties triūsia naujo paminklo statytojai. Nors sakoma, kad dovanotam arkliui į dantis nežiūrima, kauniečiai išdrįso: ne visi entuziastingai sutinka verslininko i...

    1
  • Autoritarinis populizmas: kur slypi pavojai?
    Autoritarinis populizmas: kur slypi pavojai?

    1950-aisiais parama populistinėms jėgoms svyravo ties 10 proc., 2023 m. išaugo beveik iki 27 proc., rodo švedų analitinio centro TIMBRO ir Europos laisvosios rinkos analitinių centrų tinklo EPICENTER parengtas Autoritarinio populizmo indeksa...

  • Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?
    Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?

    Lietuvą pasiekė puiki žinia – Vokietijos gynybos pramonės gigantas ,,Rheinmetall AG‘‘ planuoja statyti Lietuvoje amunicijos gamyklą. Tai ne tik geros ir ilgalaikės darbo vietos viename iš Lietuvos regionų, Lietuvos eksporto didi...

    4
  • Žiurkėnas mumyse
    Žiurkėnas mumyse

    Reikia saugoti savo kailiuką, nes gyvename kosminės įtampos laikais. Todėl svarbu ne gynyba, o mityba. Visavertė. Tokia yra mūsų, žiurkėnų, ambicija. Misime iki susivėmimo ir gal išvengsime susinaikinimo. ...

    1
  • Po Sibirą – be vadovo
    Po Sibirą – be vadovo

    Įpusėjus 1911-ųjų vasarai, Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) persikėlė į Vologdos miestą, mat caro valdžia jam čia leido pagyventi porą mėnesių. Vologdoje jis trumpam buvo užmezgęs romaną su paaugle Pelagėja Onufr...

    3
  • Kur dingo rinkimų kampanija?
    Kur dingo rinkimų kampanija?

    Gerai kažkas pastebėjo, kad pas mus nevyksta jokia rinkimų į šalies prezidentus kampanija. Praėjusią savaitę jau buvo paskelbti visi oficialūs kandidatai, tarp kurių yra milijonierių, tačiau nematyti nei plakatų, nei skelbimų su vieš...

    9
  • Ugnis ir vanduo
    Ugnis ir vanduo

    Pastarąsias dienas pasaulyje kažkaip nevaldomai įsišėlo ugnis ir vanduo – dvi iš keturių stichijų ar pradinių elementų, sukūrusių Žemę ir sudarančių jos egzistencijos pagrindą. Bent jau taip mąstyta Antikoje. ...

    1
  • Žodžiais dvoko nepridengsi
    Žodžiais dvoko nepridengsi

    Paputojo vienuoliktokų tarpinių patikrinimų jovalas, pakaitinis jo maišytojas garsiai trinktelėjo durimis, palikdamas dvoką uostyti 26 tūkst. gimnazistų, jų tėvams ir mokytojams. ...

    1
  • Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje
    Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje

    Geležinės uždangos jau seniai nebėra. Tačiau jos šešėlis dar juntamas. Kelių, geležinkelių, oro, energetikos ir kitokios jungtys yra prastesnės toje Europos pusėje, kuri patyrė komunistinį valdymą. Ypač prasta situacija dėl &Scaro...

  • Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame
    Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame

    Manau, kad kiekvienas žmogus tai galėtų pritaikyti sau, prisimindamas anapilin iškeliavusius artimus žmones ir nepanaudotą laiką bendravimui su širdžiai mielais. Bet šiandien ne apie tai. ...

    2
Daugiau straipsnių