Quantcast

Vilkai ėriuko kailyje

Ministrė P. Petrauskienė ne tik kad nutraukė savo pirmtakės A. Pitrėnienės pradėtas tiesos paieškas, bet ir pavaldinių rankomis gesino KTU rektoriaus plagiato skandalą. P. Baršauską iš valdovo-vienytojo balno išvertė  plagiatas, kurį aptiko ir paviešino JAV mokslo žvaigždė A. Avižienis. Geru mėnesiu anksčiau 5 mokslininkų grupė apskundė instancijoms ir paviešino visai kitą KTU rektoriaus akademinės etikos pažeidimą – neteisėtą prisirašymą į bendraautorius ir mokslinių publikacijų apskaitos duomenų klastojimą. Tarsi relikviją saugome aukšto LR ŠMM pareigūno pasirašytą oficialų atsakymą, kuriame aiškinama, kad ministerija sveikina doktorantų ir jų vadovų publikacijas bei mokslinių rezultatų sklaidą... Mat nežinojo tada, kad tuoj bus dar vienas skandalas, kad žinios apie rektoriaus plagiatus ir piktnaudžiavimus išplis tarptautiniu mastu. Raudonplaukė skautė ministerijoje suveikė pagal lozungą: „neoliberalizmui, tėvynei ir rektoriams oligarchams...“. Mokslininkai, pranešę apie neteisėtą rektoriaus prisirašymą į autorius, buvo šalies medijose įvardinti „fake“ naujienų platintojais, šmeižikais ir priešiškų žvalgybų agentais, kurie nori pakenkti reformoms... Vyksta civilinė byla dėl pranešėjų garbės ir orumo. KTU – Seimo įsteigtas viešas juridinis asmuo –individualią mokslininko P. Baršausko nuodėmę plovė ir tebeplauna (!) universiteto pinigais, pasamdyti brangiausi advokatai...        

Kritus P. Baršauskui, vienintelio universiteto idėja Kaune buvo sukompromituota. Su gilią moralinę krizę patiriančiu KTU niekas nenori jungtis. Panašu, kad KTU planas bent jau Kaune susižerti  pačią didžiausią apsijungimo dotaciją, žlunga. P. Baršausko arogancija ir bonapartizmas, kitų universitetų ir jų rektorių žeminimas, buvusios ministrės moters – A. Pitrėnienės – viešas įžeidinėjimas etc. jau senokai suformavo Kauno akademinėje bendruomenėje nenusakomą kolektyvinį jausmą. Trumpai jį būtų galima apibūdinti šitaip: nerimo ir pasibjaurėjimo simbiozė. Šiandien būtų galima pasakyti: P. Baršauskas pasitraukė, tat kliūčių vienijimuisi nėra.

Deja, KTU organizacinė kultūra sunkiai serga. Ligonis paprastai negali būti donoru, gal ir tuoktuves jam verčiau atidėti, kol pasveiks. Kauno universitetai, kurie išsaugojo sveiką demokratinę organizacinę kultūrą, negali ir nenori prie tokio jungtis. Universitetas ne pastatai, bet žmonės. Paradoksas, bet tokiame VDU P. Baršausko fenomenas niekada nebūtų suvešėjęs, nebūtų peržengęs raudonos linijos. Tokie žmonės, kaip E. Aleksandravičius, Z. Lydeka, A. Balčytienė, G. Mažeikis, A. Krupavičius, J. Ruškus ir daugelis kitų, įskaitant šviesios atminties L. Donskį, niekada nebūtų patapę pakrikusio rektoriaus alaviniais kareivėliais.

KTU vidaus bendruomenėje pritrūko kritinės masės mokslininkų, nepraradusių moralinės nuovokos, kurie būtų laiku ir garsiai ištarę „Stop“. Išliko KTU biurokratinis aparatas, Baršausko proteguotos prorektorės, VISI, kurie uoliai aptarnavo autoritarinį valdymą, neskaidrių sandorių vykdymą... Dvi likusios prorektorės, panašu, jau varžosi dėl svarbaus posto... Šiai organizacijai reikia atsigauti, apsivalyti, reikia laiko. Jei KTU rektoriumi bus išrinktas garbingas, iškilus tiksliųjų mokslų atstovas, ši organizacija atsigaus. Tokią gražią viltį kilniai išsakė vienas žymiausių mūsų tautos mokslininkų – A. Avižienis. Kilnūs ir išmintingi palinkėjimai nebūtinai išsipildys. Mat naująją KTU tarybą, magnificencija P. Baršauskas, galima sakyti, iš dalies pasiskyrė pats. Spręskime tik pagal darbus. Neskaidraus KTU-ISM sandorio audito naujoji KTU taryba neinicijavo. Mokslininkų, profsąjungiečių, kurie buvo persekiojami už pelnytą kritiką ir išguiti iš universiteto, niekas neatsiprašė. Nepradėti jokie vidiniai tyrimai. Jokiu moraliniu atsinaujinimu, apsivalymu net nekvepia. Kas gali norėti prie tokio universiteto jungtis ir dar padalinio teisėmis? 

Panašu, kad reformatoriai-buldozerininkai atsigauna, pergrupuoja jėgas. Vieno universiteto Kaune idėjos propagandisto vaidmenį perėmė biochemikas A. Janulaitis. Jis įteikė kreipimąsi į Seimą, prie jo pridėjo ilgą traktatą, persmelktą patriotine patetika. Kreipimosi esmė: raginimas atšaukti Seimo nutarimus ir KTU pagrindu steigti Kaune vieną stiprų universitetą. Neklystate, čia tas pats A. Janulaitis, ankstesnės KTU tarybos pirmininkas, kuris laimino korupcinį KTU-ISM sandorį. Įdomu, kur tada buvo jo patriotizmas? Tai tas pats A. Janulaitis, kuris be rinkimų neteisėtai prasitęsė KTU tarybos veikimą net pusantrų metų ilgiau įstatyme numatytos 5 m. kadencijos. Tam pačiam laikotarpiui be rinkimų ponas prasitęsė ir savo kaip tarybos pirmininko įgaliojimus. Čia tas pats Tarybos pirmininkas, kuris organizavo fiktyvų, neteisėtą P. Baršausko perrinkimo rektoriumi antrai kadencijai spektaklį. Kai LR Akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius konstatavo pažeidimus, A. Janulaitis vietoje patriotizmo parodė cinizmą ir buvo prie tų, kurie sakė, jog „kontrolieriaus sprendimai nesukuria mums jokių teisinių pasekmių...“. Vilkai ėriuko kailyje.

Netgi ir mažuose ES kraštuose egzistuoja tipologinė universitetų įvairovė. Visuose panašaus dydžio, kaip Kaunas, miestuose, egzistuoja ne pavienis akademinis monstras, bet universitetų klasteriai. Antai, Bialystoke – 4 universitetai, Grace – 6, Bydgoščiuje – 10 universitetų, Liubline – bent 6 universitetai. Jokio „akademinio kombinato“ Kaunui nereikia. Kaunas liks akademinio jaunimo miestu, kuriame bus ne kažkoks akademinis monstras-frankenšteinas, bet sėkmingai veikiančių trijų universitetų klasteris. Taip nurodė mūsų Seimas, šitaip demokratiškai ir teisėtai susitarė Kauno akademinės bendruomenės, universitetų rektoriai, tarybos bei senatai. Europinio universiteto idėja ir autoritarizmas bei korupcija yra nesuderinami.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Petras

Petras portretas
Kas per nesąmonė jungt universitetus???
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

  • Juoda – tai balta
    Juoda – tai balta

    Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos daugumos turėjo nė kiek nenustebinti kreivais minčių vingiais ne pirmąkart pasižyminčio Rusijos atstovo V. Nebenzios kritika dėl naujai parengto rezoliucijos projekto, šįkart liečiančio bosnių musulmonų gen...

    1
  • Lietuvos ūkis metus pradėjo su nauja energija
    Lietuvos ūkis metus pradėjo su nauja energija

    Statistikos departamento duomenimis, pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvos bendrasis vidaus produktas per metus išaugo 2,9 proc., o palyginti su paskutiniuoju 2023 m. ketvirčiu jis padidėjo 0,8 proc. Didžiausią teigiamą įtaką BVP pokyči...

  • Rinkimai – visuomenės brandos įvertinimas
    Rinkimai – visuomenės brandos įvertinimas

    Rinkimai demokratinėje valstybėje – tai pirmiausia visuomenės brandumo įvertinimas, tarsi lakmuso popierėlis, parodantis, kiek laisvos Lietuvos piliečiai turi galimybių ir noro per rinkimus išreikšti savo valią ir lemti valstybės r...

    4
  • Rinkimų kampanija lygi nuliui
    Rinkimų kampanija lygi nuliui

    Rinkimų į valstybės vadovo postą šiemet nebus, prezidento institucija po D. Grybauskaitės – nususinta ir nebeaktuali. Tyla, ramybė ir bangų ošimas – kampanija lygi nuliui. Kybo tik keli ironiški premjerės plakatai tarp ...

    7
  • Kaip prisivyti Europos Sąjungos vidurkį ne tik vartojant, bet ir kaupiant ateičiai?
    Kaip prisivyti Europos Sąjungos vidurkį ne tik vartojant, bet ir kaupiant ateičiai?

    Pastarąjį dešimtmetį pajutome tikro „vakarietiško“ gyvenimo skonį. Mūsų jau nebestebina kavos puodelio kaina Madride, nes Vilniuje už jį mokame beveik tiek pat. Daugeliui savotišku standartu tapo ir savaitgalio kelion...

    3
  • (Ne)reikalingos knygos
    (Ne)reikalingos knygos

    Užbaigdami Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę, šiandien  bibliotekininkai leisis į žygį Plateliuose. Tai šios profesijos atstovų žinutė visuomenei, kad bibliotekininkai – ne tarp knygų lentynų užsisklendusi, o aktyvi,...

  • Vagių ir šliundrų sovietai
    Vagių ir šliundrų sovietai

    Niekas negali pasakyti, ką Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) iš tiesų veikė nuo 1913-ųjų rudens iki 1917-ųjų pavasario, gyvendamas Sibiro tremtyje. ...

    19
  • Mergelė Bufetava
    Mergelė Bufetava

    Prastai lietuviškai kalbantis pilietis Z. Z. turėjo jugoslavišką bufetą. Kažkada pirktą pagal pažintis už talonus. Nors Jugoslavijos jau nėra, tačiau bufetas tebestovi. Virš bufeto ant sienos prikalta Rusijos vėliava. Kartą, kai...

    6
  • Pirmi mero V. Benkunsko kadencijos metai: sostinė išsirinko merą, kuris dirba puse etato
    Pirmi mero V. Benkunsko kadencijos metai: sostinė išsirinko merą, kuris dirba puse etato

    Kasmetinė mero ir tarybos darbų ataskaita ilgus metus buvo privalomas dokumentas, kurį miesto vadovas kasmet pateikdavo vilniečiams, kad jie galėtų matyti, kaip vykdomi valdžios  įsipareigojimai. Šią tradiciją įvedė Artūras Zuokas, ka...

    4
  • Timūras be būrio
    Timūras be būrio

    Potvynis Sibire nesibaigia, užtvindė jau ir urano kasyklas (skęstantys miestai, kaimai, namai su visu gyvuoju inventoriumi šiuo atveju – ne tiek svarbūs), taiką vis drumsčia ukrainiečių koviniai dronai (nepainioti su kovinėmis žąsimis),...

Daugiau straipsnių