Būsimajam politikui taip pat derėtų atsiminti, kad jeigu jis labai rimtai suklups, ateities kartos jo atminimą "dulkins" pro visus galus iki pat Paskutiniojo teismo dienos (ir netgi po jos). Taip, Michailai Sergejevičiau (1931–2022), šie žodžiai skiriami Jums. Babilono monarchui Nabuchodonosarui II (642–562 m. pr. Kr.) užteko vos kartą sugriauti Jeruzalę (587 m. pr. Kr.), tačiau šio jo poelgio įkvėpti kūrėjai operos spektaklius stato iki pat mūsų dienų.

Kitaip tariant, politiko profesija yra viena tų, kurių atstovams Marijos žemės posakis "apie mirusius gerai arba nieko" vargiai galėtų padėti.

Kinijos pietuose įsikūrusi, Sun Yat-seno (1866–1925) vadovaujama dešinioji partija Gomindan (Kuomintang) siekė valdžios. Norint įveikti silpną, Pekine įsikūrusią vyriausybę bei provincijas užvaldžiusius "karo vadais" vadinamus militarizuotų grupuočių vadeivas, reikėjo ginklų ir pinigų.

Sun-Yat-seno bendraminčiai užsienyje ieškojo paramos, tačiau vienintelė geopolitinė jėga, sutikusi ištiesti pagalbos ranką Sun Yat-seno partijai, buvo Sovietų Sąjunga. Už šią pagalbą Rusijos bolševikai paprašė tik vieno. Jie pageidavo, kad Gomindan į savo politinę veiklą įtrauktų kuo daugiau komunistų.

1923 m. Kinijos dešinieji užmezgė ryšius su bolševikais. Jaunas Sun Yat-seno padėjėjas Chiang Kai-shekas (1887–1975) buvo išsiųstas į Sovietų Sąjungą praplėsti profesinio ir ideologinio akiračio, o Rusijos bolševikas, Trečiojo internacionalo atstovas Michailas Markovičius Gruzenbergas (1884–1951), labiau žinomas Borodino slapyvardžiu, atvyko į Kiniją patarinėti Sun Yat-senui. Sunku pasakyti, ar sovietų slaptosios tarnybos bandė užverbuoti būsimąjį generalisimą, tačiau vėlesni įvykiai leidžia kelti prielaidą, kad šios pastangos (jeigu jų ir buvo) patyrė visišką fiasko.

"Chiang Kai-shekas visada bando iš liaudies išplėšti visą valdžią ir kuo labiau pasipelnyti. O mes? Mes laikomės politikos atkeršyti jam ir kovoti dėl kiekvieno žemės centimetro. Mes taip pat pasitelksime jo metodus. Jis visada mėgina priversti liaudį kariauti su kalaviju kairėje rankoje ir kalaviju dešinėje rankoje. Mes, sekdami jo pavyzdžiu, taip pat griebiamės kalavijų... Kadangi Chiang Kai-shekas dabar kaip tik galanda kalavijus, mes irgi galąsime savuosius", – putojosi Mao (1893–1976) savo raudonoje citatų knygelėje.

Chiang Kai-shekas gimė 1887 m. spalio 31 d. netoli dabartinio Ningbo miesto (Džedziango provincija) druskos prekeivių šeimoje. Mirus šeimos galvai, būsimąjį generalisimą ir jo motiną užgriuvo įvairiausi buitiniai rūpesčiai, tačiau tai nesutrukdė Chiang Kai-shekui išvykti į kinams pritaikytą kariūnus ruošiančią įstaigą Japonijoje.

Vėliau trejus metus (1909–1911) jis tarnavo Japonijos imperatoriškosios armijos pajėgose. Prasidėjus neramumams, 1911 m. Chiang Kai-shekas grįžo į Kiniją. Pikti liežuviai plaka, kad savo jaunystės dienomis būsimasis generalisimas užmezgė itin artimus draugystės ryšius su organizuoto nusikalstamumo atstovais. Vėliau esą, Chiang Kai-shekui tapus ambicinga politine figūra, kriminalinės gaujos buvo neretai pasitelkiamos sprendžiant įvairius politinius klausimus (pvz., susidorojant su kairiaisiais piketuotojais).

1924 m. pavasarį Guangdžou mieste (Guangdongo provincija) Gomindan partijos atstovų pastangomis buvo įsteigtas karininkus ruošiantis centras, kuriam iki pat 1947 m. vadovavo Chiang Kai-shekas. 1925 m. kovo 12 d. mirus Sun Yat-senui, partijos viduje prasidėjo trumpai trukusios kovos dėl valdžios. Joms pasibaigus pergalę šventė Chiang Kai-shekas, o trapi Kinijos nacionalistų ir bolševikų sąjunga ėmė braškėti.

1926 m. liepą karinės Gomindan pajėgos pradėjo daugiau nei dvejus metus trukusią, prieš Pekine įsikūrusią vyriausybę ir provincijose įsitvirtinusius karo vadus nukreiptą karinę kampaniją, po kurios Chiang Kai-sheko partija artimiausioms dešimtims metų įsitvirtino Kinijos valdžioje.

Pikti liežuvautojai tvirtina, kad šios kampanijos metu Gomindan kariai ir (arba) jų sąjungininkai išniekino ir apiplėšė Mandžiūrijos Qing (1644–1912) dinastijos valdovų kapavietes. Kai kas netgi tikino, kad pats Chiang Kai-shekas asmeniškai išniekinęs imperatorienės Cixi (1835–1908) palaikus, tačiau patvirtinti šių pasakojimų autentiškumą sunkoka.

Nors Pekino vyriausybė ir dalis karo vadų buvo pašalinti iš kelio į valdžią, politinio pasaulio pakraščiuose besitrynusių komunistų gretos itin išaugo. Bolševikai darėsi vis įžūlesni, agresyvesni ir ambicingesni, ir, tarsi to nebūtų gana, virš Kinijos padangės vėl pradėjo tvenktis iš Japonijos atklydę karo debesys.

P.S. Rauda. Visas Kremliaus balalaikininkų, laisvės vilkstinės ir šeimos maršo pasaulis rauda dėl keturiems mėnesiams įkalinto Donaldo Johno Trumpo (1946) draugelio Stepheno Kevino Bannono (1953) ir milijardą dolerių apšmeižtiems asmenims sumokėti turinčio storuliuko Alexanderio Emericko Joneso (1974). Rauda tikrieji patriotai, kovotojai už daugumos ir tautos valią, tikrąją demokratiją, disidentai, įkalinti ir žlugdomi, it koks Mandela. Nebėra demokratijos JAV. Ji tik Rusijoje. Ten "Trampaz" galėtų susitarti su "Putinou" dar kartą dėl Ukrainos. Neraudokite, nubraukite ašarėlę. Kai kurie žmonės už savo politines pažiūras įkalinimo įstaigose praleidžia po dvidešimt, trisdešimt ir daugiau metų, o Alexui Jonesui tereikės nusisiurbti riebalus nuo savo pasturgalio, parduoti juos ūkinio muilo gamintojams ir baudos – kaip nebuvę.